Dituviškė konditerė: žmonės nori gardėsių iš natūralių produktų
Didžiausias darbymetis dituviškei, kepyklėlės „Saldūs kąsneliai“ savininkei Neringai Dukanauskienei – prieš šventes. Ji ne tik ruošėsi dalyvauti velykinėje mugėje uostamiestyje su meduoliniais zuikiais ir kitais gardėsiais, bet ir turėjo susitikti su vaikais edukacijose, kad juos pamokytų išsikepti, dekoruoti. Neringa norėtų dalintis savo patirtimi ir su kitais, besidominčiais konditerija.
Saldūs kąsneliai – gražu akiai
Dituviškė N. Dukanauskienė, pasirinkusi virėjos profesiją, niekada negalvojo kepti pyragus ar dekoruoti meduoliukus – sukurti saldų verslą. Gardėsių kepimo ji purtėsi, bet prieš 6 metus Dituvoje įkūrė kepyklėlę „Saldūs kąsneliai“. Gal ji negalėjo pabėgti nuo vaikystės patirčių, kai su mama virdavo žagarėlius ar kepdavo kitus gardumynus. „Ir mama, ir tetos – puikios šeimininkės, bet aš, nenustygstanti, netikėjau, kad turėsiu kantrybės dažyti grybukus ar meduolinius sausainius, – šypsojosi konditere tapusi Neringa. – Ne iš karto viskas pasisekė – mokiausi iš klaidų. Buvo nusivylimo, sugadintų produktų, sočiai pavaišintų kaimynų. Tobulėju, bet tam ribų nėra.“
N. Dukanauskienė dabar turi savo nišą: kepa tai, kas jai geriausiai sekasi. Nuo grybukų, riešutėlių, dekoruotų sausainių, desertų indeliuose iki įvairių skonių tortų.
Žmonės užsisako saldžių kąsnelių, kurie puošia šventinį stalą: svarbus ir estetinis vaizdas. „Saldumynų daug nereikia valgyti – jais reikia gardžiuotis“, – pastebėjo dituviškė. Jos dažnai prašo gardėsių vaikams, nors sulaukia ir užsakymų vestuvėms. „Visi nori natūralių tortų, – patikino konditerė. – Bet vaikams reikia įdomaus dekoro: su mėgstamų filmukų personažais, sporto ar kita tema.“
Smaližiai turi savo desertus
Neringa kepa tradicinius lietuviškus gardėsius, bet gali iškepti ir makarunsų ar prancūziškų pyragaičių. Pirkėjai pamėgę burnoje tirpstančius riešutėlius, kurie kepami iš trapios sviestinės tešlos su karamelės įdaru ir riešutu. „Prisiminę seną populiarią dainą apie 40 kaštonų neretai prašo jubiliejinei šventei iškepti 40 „kaštonų“, kurie minkšti, skanūs. Šventėms visada užsako grybukų, kurie labai skanūs, nes kepami iš natūralių produktų – grietinės, sviesto, kiaušinių, – atskleidė konditerė. – Pageidauja „Napoleono“, „Medučio“, tačiau biskvitinius tortus mėgsta labiau. Pasiūlau naujovių, bet žmonėms nelabai patinka – nori to, ką jau paragavo, pavyzdžiui, labai populiarus sūrio pyragas, nors kepu ir kitų rūšių.“
Neringa prisipažino, kad nebelieka motyvacijos gaminti kažką naujo, bet, kita vertus, jai malonu, kad žmonės turi mėgstamą desertą.
N. Dukanauskienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais produktai, reikalingi kepiniams, stipriai pabrango – kai kurie dvigubai. Brango ir elektra, dėžutės pakuotėms. Tačiau savo gardėsių ji tiek nebrangino – tik apie 20 proc. Visgi dabar žmonės jų užsisako mažiau – taupo. „Kiekvienas sugrįžęs klientas, ištartas pagyrimas skatina veikti“, – prisipažino konditerė.
Apie saldų verslą negalvojusi N. Dukanauskienė sakė galinti išgyventi iš jo, bet dar dirba samdomą darbą – virėja viename restorane. „Kepyklėlėje dirbu viena, o man reikia bendrystės“, – šypsojosi pašnekovė.
N. Dukanauskienė norėtų sukviesti grupes žmonių ir dalintis su jais patirtimi. Prieš Kalėdas edukaciniuose užsiėmimuose Dituvos bibliotekoje su vaikais gamino ir dekoravo meduolinius namelius, o prieš Velykas – velykinius zuikius. „Juk tai įdomu ir naudinga“, – sakė konditerė.
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
