Dorinis ugdymas – prasmingam gyvenimui
Tikybos mokytojai, kunigai po šv. Mišių susitikime su Telšių vyskupu.
Kiekvienas mes esame kviečiamas ir šaukiamas skirtingai. Tas kelias, kuriuo eina krikščionys, tai doros kelias ir jame apstu duobių, akmenų, kurie verčia parpulti, suklupti ir vėl atsikėlus eiti pirmyn, nes juos veda Dievo ranka.
Gyvename prasmingame gavėnios laike ir konkretus ženklas, kad žmogus nori žengti atsinaujinimo keliu ypač šiais Dievo Gailestingumo metais, yra praktiški darbai, kuriuos pasiūlo bendruomenė arba kiekvienas asmeniškai pasirenka. Pagal savo pirmykštę prasmę gavėnia vėl tapo tikru keturiasdešimties dienų pasiruošimo laikotarpiu, atvedančiu prie Didžiojo tridienio slenksčio. Skirtingais būdais ir formomis ji įtraukia visus tikinčiuosius.
Dievo Žodis brandina tikėjimą ir skatina parodyti tikrų atsivertimo vaisių. Kristus, kuris atmetė gundymus, yra pavyzdys kiekvienam krikščioniui, pasirenkančiam savo gyvenimo kelią. Todėl tikintieji skatinami per gavėnią aktyviai dalyvauti Bažnyčios liturgijoje, bendradarbiauti savo bendruomenės karitatyvinėje veikloje, atgailos praktikoje, įsitraukti į sielovadinę ir apaštalinę veiklą, kuria siekiama ugdyti bendruomenės narius ir evangelizuoti nutolusius nuo Bažnyčios.
Kiekvienais metais per adventą ir gavėnią Telšių vyskupas J. E. Jonas Boruta SJ lankosi Telšių vyskupijos dekanatuose, susitinka su tikybos mokytojais, katechetais, kunigais. Vasario 25 dieną vyskupas lankėsi Gargždų dekanate. Susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis. Po jų vyskupas bendravo su tikybos mokytojais, katechetais, kurie pasidalijo kasdieninio darbo, parapijos veiklos džiaugsmais ir rūpesčiais.
Mokytojai ne tik pamokose susitinka su vaikais, jiems svarbu ir tolimesnis krikščioniškas jaunimo gyvenimas, tad aktyviai dalyvauja parapijinėje katechezėje ruošiant vaikus ir jaunimą Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentams. Ne tik mokytojai, bet ir vyskupas apgailestavo, jog kai kurie tėveliai ruošimą sakramentams supranta kaip prievolę, kurią „uždeda“ ant mokytojų ar katechetų pečių ir pajunta didžiulį palengvėjimą, kai vaikas lyg ir „sutvarkomas“ krikščioniškai pasirengti gyventi ateityje.
Tikėjimas, dora neatsiejami žmogaus gyvenime. Dorinis ugdymas – tai pagrindas į prasmingą gyvenimą. Labai svarbu, kad tai nebūtų laikina, o liktų kaip būtina krikščioniško katalikiško gyvenimo vertybė, o susiduriant su gyvenimo sunkumais tai padėtų pakelti gyvenimo negandas.
Genovaitė PANIULAITIENĖ
Gargždų dekanato tikybos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė
K. SIPIENĖS nuotr.
