Draudžiamų atliekų perpildyti konteineriai neįveikiami net šiukšliavežėms

Andriaus JOKUBAIČIO asociatyvi nuotr.

Nuo betono luitų iki sušvinkusių obuolių perpildyti konteineriai – papildomi rūpesčiai VšĮ „Gargždų švara“. Kai kurie gyventojai taip įžūliai nepaiso atliekų tvarkymo taisyklių, kad nebelieka nieko kito, kaip tik pažeidėjus vidury baltos dienos nutverti už rankos ir įspėti už neleistiną šiukšlinimą. Viliamasi, kad po įspėjimo nevaleikas vėl nusižengti stabdys grėsmingesnė administracinio poveikio priemonė – baudos. Tačiau geriausia išeitis būtų pačios visuomenės sąmoningumas, suvokimas, kad teršti aplinką yra nusižengimas gamtai ir nepagarba kitiems žmonėms.

Sudeda ir betono luitus

Klaipėdos rajono gyventojus aptarnaujanti VšĮ „Gargždų švara“ pakvietė „Bangą“ įsitikinti, kokių „lobių“ tenka rasti buitiniuose konteineriuose. Sodininkų bendrijoje „Melioratorius“ antradienį šiukšlių vežėjai iškratė konteinerius, kad įsitikintų, jog kai kurie sodininkai nepaiso jokių taisyklių. Deja, darbuotojams turinį teko versti rankiniu būdu, nes konteineriai buvo tokie sunkūs, kad technika niekaip nepavyko jų pakelti. „Ten buvo sumestos statybos atliekos – visa tai tirsime. Pastebime, kad pastaruoju metu į konteinerius sumetamos ir medžių atliekos, o juk to negalima daryti“, – kalbėjo Raimundas Daubaris, „Gargždų švaros“ direktoriaus pavaduotojas.

„Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus įsitikinęs, jog jei konteinerių turinio nepavyksta išversti į šiukšliavežę, tuomet aišku, kad juose yra sumesti betono luitai, akmenys, plytos ir kt. „Šiemet konteinerius tikriname jau antrą kartą. Neretai žmonės skundžiasi, jog mes neištuštiname konteinerių, nes jie nesupranta priežasčių. Neleistinomis šiukšlėmis užgriozdinti konteineriai yra nepakeliami šiukšliavežėms“, – apgailestavo minėtos įstaigos vadovas.

VšĮ „Gargždų švara“ darbuotojams kartais net savo akimis pavyksta išvysti daromus pažeidimus. „Ryte važiuodama pro šalį perspėjau žmogų, kad nedėtų netinkamų šiukšlių. Priminiau, jog yra specialus lipdukas, kuriame aprašyta, ko negalima pilti. Mačiau, kokius maišus jis susidėjo, tačiau vėliau tuos pačius radau konteineryje. Viską įsidėmėjau, pažvelgiau, iš kurios gatvės jis atėjo, pavaikščiojau ir suradau pažeidėją“, – apie įvykusį nusižengimą kalbėjo darbuotoja Asta Juškienė.

Baudos – atgrasymo priemonė

Sodininkų bendrijoje „Melioratorius“ prie konteinerių, į kuriuos buvo sumestos neleistinos šiukšlės, situaciją tirti atvažiavo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausieji specialistai Robertas Jonelaitis bei Gediminas Radzevičius. Jie patvirtino, jog dėl pažeidimo bus surašytas administracinis protokolas: „Žmogų, supylusį neleistinas šiukšles, įspėsime. Šioje sodininkų bendrijoje protokolą pildome pirmą kartą. Jeigu tai pasikartotų darkart, pažeidėjui grėstų bauda.“

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta, jog Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 Eur. Pakartotinis nusižengimas lemtų baudą nuo 140 iki 600 Eur. G. Radzevičius mano, jog baudos yra tinkama atgrasymo priemonė, kad žmogus taip nesielgtų. „Po įspėjimo žmogus bus atsargesnis, tikimybė, kad bus pastebėtas antrąkart – menka. Visada turėtų būti atsakomybės neišvengiamumas, o tam ypač pasitarnautų bendruomeniškumas“, – svarsto specialistas.

R. Martinkus akcentavo, jog tokie konteinerių užgriozdinimai neleistinomis šiukšlėmis pasikartoja nuolat ir kitose vietose. „Būtent žaliąsias atliekas galima nuvežti į surinkimo aikštelę, kur jas priima nemokamai, o dabar jomis užpildoma didžioji dalis komunalinio konteinerio ir kitiems nebelieka vietos, – teigė direktorius. – Deja, žmonės yra labai neatsakingi. Jie eina lengviausiu keliu – nesistengia laikytis tvarkos ir nesidomi, kaip reikia elgtis su įvairiomis buitinėmis atliekomis.“

Atsikrato nereikalingais daiktais

„Gargždų švaros“ vadovas pastebi, jog neatsakingo elgesio su atliekomis pavyzdžių yra ne tik sodininkų bendrijose, tačiau ir Gargžduose. „Galbūt mes darome „meškos paslaugą“ – aprenkame kalnus įvairių šiukšlių apie konteinerius, o žmonės ir toliau be jokio sąžinės graužimo vėl deda neleidžiamus daiktus. Būna, jog šiukšles išvežame ketvirtadienį, penktadienį, o pirmadienį ir vėl panašus vaizdas, – pastebėjo R. Martinkus. – Labiausiai pikta, kad kai kurie gyventojai net su priekaba atveža nereikalingus baldus – fotelius, stalus, sofas – ir įžūliai juos palieka tiesiog ant šaligatvio prie konteinerių, nors tuos rakandus galima pristatyti į stambiųjų atliekų tvarkymo aikštelę.“

Tačiau yra ir teigiamų patirčių, kaip kovoti su aplinkos šiukšlintojais. Štai Vaitelių sodininkai įsirengė vaizdo kameras, mat anksčiau jie aktyviai teikė ieškinius už šiukšlinimus. Dabar problemos baigėsi – nusižengiantys kaltininkai netrukus išaiškinami.

Pasak R. Martinkaus, netrukus prasidės sezoniniai nusižengimai. „Dabar pradeda byrėti obuoliai, krituoliais atsikratoma juos suvertus į konteinerius, kurie pradeda skęsti skysčiuose, vėlgi atsiranda papildomas svoris“, – problemą paaiškino „Gargždų švaros“ vadovas. Anot jo, įmonė yra mėginusi ir tokį būdą, kai už papildomą mokestį į sodininkų bendriją atveža žaliųjų atliekų konteinerį. „Tačiau galutinai pakeisti situaciją nepavyko – supuvusių sodų gėrybių atsirasdavo net stiklo konteineriuose. Įsivaizduokit, kaip sunku atskirti tokias šiukšles“, – sakė R. Martinkus.

Požeminiai konteineriai irgi atakuojami

Gana neseniai pastatyti pusiau požeminiai konteineriai taip pat panaudojami neleistinoms šiukšlėms. „Judriose vietose esantys požeminiai konteineriai yra naudojami pagal taisykles, nes neatsakingus šiukšlintojus visi mato. Tačiau kitur yra daugiabučių sankirta, todėl lieka „akloji zona“ ir nesimato, kokios šiukšlės metamos. Šių konteinerių talpa yra 2–3 kartus didesnė, todėl pagal europinį projektą turėtume juos ištuštinti 2 kartus per mėnesį, tačiau vežame 3 kartus per savaitę“, – tvirtino R. Martinkus pridurdamas, jog gretimų kiemų gyventojai, nenorėdami mokėti už papildomą konteinerį, kurį ištuštintų, šiukšles paskirsto kituose.

Kai kurių šalių praktikoje yra naudojami specialūs prietaisai, kuriais užrakinami ir atrakinami pusiau požeminių konteinerių dangčiai. „Šitaip nustatoma, kiek kartų asmuo įdėjo šiukšlių maišus, ir nuo to priklauso jo gaunama sąskaita. Pas mus per savaitę iš 10 konteinerių trims nulupo dangčius“, – piktinosi įmonės vadovas. Anot jo, didžiausia mūsų visuomenės problema yra pačių žmonių abejingumas, pilietiškumo stoka, nesuvokimas, kad švari aplinka yra kiekvieno piliečio atsakomybė: „Štai žmogus persitvarko butą ir išneša nereikalingus daiktus, kuriuos išmeta prie konteinerio arba nepaisydamas jokių rūšiavimo taisyklių į jį sugrūda. Kaimynai tai mato, tačiau nekreipia dėmesio, nes nenori pyktis. Vokietijoje apie tokius dalykus tuoj pat praneštų atitinkamoms tarnyboms.“

Kita vertus, per kelerius metus situacija visgi ženkliai pasikeitė – sumažėjo nelegalių šiukšlynų, švarėja miškai. „Du geriausi sprendimai pasiteisino: taromatai ir gyventojams skirti rūšiavimo konteineriai. Tai pasijautė sumažėjusiu atliekų kiekiu ir geresniu perdirbimu. Pavyzdžiui, anksčiau Dituvos sodininkų bendrijoje nebuvo individualių konteinerių, todėl atliekos keliavo į miškelį ir tai žmonėms atrodė normalu. Dabar tokio požiūrio nebeliko“, – mažomis pergalėmis džiaugėsi R. Martinkus.

Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės

• Geležinkelio Pylimo g. 6, Gargždai (II–V 9–18 val., VI 10–14 val.), tel. 8 630 08897;
• Ąžuolo g. 54, Vėžaičiai (II–V 9–18 val., VI 10–14 val.), tel. 8 655 42560.

Robertas MACIUS

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.