Drevernos trauka stebina ir džiugina

Išgražėjusi Dreverna šią vasarą sulaukė turistų, poilsiautojų antplūdžio. Atvyksta ne tik mūsų šalies žmonės. Sėkmę kaimui lėmė UAB „Hortivita“, išsinuomojusios mažųjų laivų uostą, investicijomis sukurtas poilsio paslaugų kompleksas. Savaitgaliais čia nuolat gyvena apie 150 poilsiautojų. Sukurta darbo vietų, įsidarbino nemažai dreverniškių.

Vizija – plėstis kartu

„Gerai, kad tvarkotės – gražu Drevernoje. Čia įdomiau nei Palangoje“, – kalbėjo uostelyje sutikta kaunietė Edita, kemperiui išsinuomojusi vietą.

Vilnietis Vytautas, su šeima praleidęs kelias dienas, negalėjo atsistebėti Drevernoje radęs vakarietiškai įrengtą poilsio erdvę. „Nespėjau visko pamatyti – teks grįžti kitą kartą“, – kalbėjo sostinės gyventojas.

Drevernos bendruomenės pirmininkė Renata Jaurienė patikino, jog šią vasarą kaimas klesti. „Sulaukiame daug turistų, poilsiautojų. Padaugėjo pirkėjų parduotuvėje – šoktelėjo apyvarta, – džiaugėsi verslininkė Akvilė Januškienė. – Atsirado darbo dreverniškiams. O kiek dabar pramogų mūsų pamario kaime… Ir viešasis maitinimas atsirado.“

Atvykstančiųjų srautas toks, jog uoste nebetelpa automobiliai, gatvėse užstatomi įvažiavimai į sodybas – gyventojai pyksta. Drevernos mažųjų laivų uosto Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė kalbėjo, jog prieš atidarymą vykusiame susitikime su gyventojais kalbėta, kad jie galėtų į savo kiemus už tam tikrą mokestį priimti poilsiautojų automobilius.

Drevernos mažųjų laivų uosto administratoriaus Edmundo Samaliaus teigimu, gyventojai nenori įsileisti atvykusiųjų automobilių. „Reikia tvarkyti verslo liudijimus, o vyresniems žmonėms tai per sunku, – sakė jis. – O juk galėtų būti kaip Nidoje, Juodkrantėje – ten gatvėse automobilių nėra. Drevernoje užgrūstas ne tik uostas, bet ir gatvės.“ „Esame draugiški gyventojams – siūlome teikti paslaugas poilsiautojams. Mūsų vizija – plėstis kartu su Drevernos kaimu“, – tvirtino L. Juknienė.

Atsirado darbo vietų

Drevernos mažųjų laivų uostas dirba visą parą. Administratoriaus teigimu, savaitgaliais Drevernoje gyvena apie 150 poilsiautojų. Atvyksta nemažai užsieniečių iš Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos. „Iš 12 namelių tuščių beveik nebūna. Jų tvarkytojos vos spėja suktis“, – kalbėjo E. Samalius. Savaitgaliais kavinėje „Elingas“ trūksta vietų. Tačiau netrukus iškils dar viena viešojo maitinimo įstaiga – restoranas.

L. Juknienė pridūrė, jog įdarbintas 21 darbuotojas: namelių tvarkytojos, ledų pardavėjai, virėjos ir kiti. Dirba ne tik dreverniškiai, bet ir klaipėdiškiai. E. Samalius pasakojo, kad ateina talkininkauti kaimo paaugliai, kuriems už darbą pasiūloma plaukioti vandens dviračiais, vaišinama ledais.

„Mus sveikina lankytojai ir gyventojai. Daugelis stebisi pokyčiais Drevernoje. Mūsų sėkmė – daug investicijų ir kryptingo darbo, – dėstė L. Juknienė. – Iššūkis buvo atverti kraštovaizdžio grožį. Sėkmės istorija – nuo vietos nameliams parinkimo iki turizmo komplekso sukūrimo. Pagal teikiamas paslaugas esame konkurencingi ne tik Klaipėdos krašte, bet ir Lietuvoje.“

Pasak Priekulės seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, Dreverna visą laiką buvo žinoma. „Investavus daug europinių ir nacionalinio biudžeto lėšų, sukurtas kompleksas poilsio ir laisvalaikio paslaugų: veikia gintaro dirbtuvėlės, etnografinė žvejo Jono Gižo sodyba, Turizmo informacijos centro filialas, įrengtas mažųjų laivų uostas – puiki prieiga prie vandens. Žmonės renkasi visą poilsio paslaugų paketą“, – kalbėjo seniūnė. Ji pridūrė, kad Dreverna išgarsėjo atėjus operatoriui UAB „Hortivita“ su savo investicijomis.

D. Bliūdžiuvienė patvirtino, jog uosto administracija siūlo gyventojams uoste prekiauti savo produkcija, dirbiniais. Ji viliasi, kad dreverniškiai galėtų susikurti darbo vietą – atrasti savo nišą.