Endriejaviškiai palydėjo saulę žiemos miegui

Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyrius šeštadienį, per šv. Martyną, pakvietė miestelio ir aplinkinių kaimų žmones pabūti drauge, pasilinksminti, papramogauti. Nuo pagonybės laikų švenčiama Ožio diena prigijo ir Endriejave – surengta 13-ąjį kartą. Ją praturtino etnožaidimai.

Raguotas renginio akcentas
Šiemet renginio dalyviai susibūrė nebe miestelio skverelyje, bet aikštėje priešais naujuosius kultūros namus. Ant laiptų išsirikiavę šventės atributai – seniūnijos bendruomenių padaryti simboliniai ožiai – skleidė artėjančių įkurtuvių nuotaiką. Gal tai priešpaskutinis žingsnis į jas?
Visgi didžiausio dėmesio sulaukė endriejaviškio Petro Puidoko augintinis Meisonas, nė karto nepraleidęs šventės. Dar kartą jis buvo apdainuotas, jo garbei sušoktas šokis. Gal ne paskutinį. Bet iš kuklumo šis stovėjo nuleidęs galvą, puošiamą įspūdingų ragų.
Pasak renginio vedėjos, teatro režisierės Eugenijos Selskienės, nuo pagonybės laikų švenčiama Ožio diena – tradiciškai kepama kiaušinienė ir žiemos miegui palydima saulė. Ji akcentavo, jog šią dieną dera pasidalinti savo užaugintomis, sukauptomis gėrybėmis su stokojančiaisiais – už tai bus atsilyginta šimteriopai. Ji visus kvietė vaišintis bendruomenės moterų iškepta kiaušiniene, pasišildyti arbata.
Nei renginio organizatorių, nei dalyvių šventinės nuotaikos neužgesino prakiuręs dangus. Į mugę atvykę vietiniai ūkininkai, amatininkai, verslininkai siūlė savo užaugintų gėrybių, iškeptų gardėsių, rankdarbių ir kitų dalykų.

Iš Ožio šventės – į įkurtuves
Į renginį susirinko ir jaunų šeimų su nenustygstančiais vaikais, ir senolių, pasiramsčiuojančių lazdelėmis. Vieniems – pažintis su praeities tradicijomis, kitiems – nostalgiški jaunystės prisiminimai. Gerą nuotaiką kūrė jaunieji šokėjai – vaikai ir moksleiviai, pašokę „Ožių“ šokį, Endriejavo skyriaus šokių grupė „Flick“ (vadovė Aida Liutikienė), moterų ansamblis „Kapstatėlė“.
Pirmą kartą tradicinio renginio programą praturtino etnologas, folkloristas Jonas Kavaliauskas, atsigabenęs įvairių pagalių pagaliukų, rakandų, su kuriais, anot jo, pasitelkus fantaziją, galima pramogauti. Demonstruodamas senovinę piemenų atributiką, jis humoristiškai atskleidė šių funkcijas, kaip antai botago, trimito, lazdos. Vaikus itin sudomino tarškynės, panašios į riedučius. J. Kavaliauskas įtraukė mažuosius smalsuolius į žaidimus, mokė juos žaisti, o suaugusiuosius paskatino išbandyti kojūkus ir kitas priemones.
Veiviržėnų amatų centro edukatorė Aurelija Pociuvienė renginio dalyviams siūlė iš mielinės tešlos išsikepti kadaise piemenėlių pamėgtų ragelių – atsirado daug norinčiųjų šių paragauti.
Endriejaviškė Zita Mačiulienė, buvusi ilgametė bibliotekininkė, sakė mėgstanti susibūrimus, todėl atvykusi prie naujų kultūros namų, kurių įkurtuvių labai laukia. Žadeikiškei Julijonai Jurkuvienei irgi buvo smagu renginyje.
Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė pasveikino susirinkusiuosius su besibaigiančio rudens švente, darbų pabaigtuvėmis. „Dabar laukiame šv. Kalėdų, Naujųjų metų, o labiausiai – kultūros namų įkurtuvių. Jau suplanuoti renginiai – pirmą kartą po 5 metų rinksimės į vakaronę“, – kalbėjo seniūnė.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.