Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas sėja nerimą

Švietimo bendruomenės susitikime aptarti būsimi mokslo metų iššūkiai.

Pasitinkant naujus mokslo metus Gargždų muzikos mokykloje trečiadienį vyko tradicinis švietimo bendruomenės susitikimas su Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais, Tarybos nariais, Administracijos darbuotojais. Etatinis pedagogų darbo apmokėjimas ir papildomas finansavimas švietimo įstaigoms – pagrindinės susitikimo aktualijos.

Optimizmu netrykšta

Pagal naują apmokėjimo metodologiją mokytojo etatas bus sudarytas iš trijų dalių: kontaktinių valandų (pamokos), nekontaktinių valandų (pasiruošimas joms) ir veiklos bendruomenėje (įvairūs projektai). Nuo rugsėjo 1 d. toks apmokėjimas bus taikomas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, išskyrus priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo, programas.

Visos mokytojo valandos bus apmokamos vienodu įkainiu. Etatą sudaro 36 val. (kontaktinės ir nekontaktinės) per savaitę, per mokslo metus – 1512 val. Pavyzdžiui, jei mokytojo dirbamų valandų skaičius per metus bus 1100, tai jos darbo sutartyje „pavirs“ į 0,73 etato.

Naujovę švietimo bendruomenės vertina nevienareikšmiškai. „Etatinė apmokėjimo sistema bus lankstesnė: mokytojui, turinčiam ir mažesnį kontaktinių valandų skaičių, bet vykdančiam kitas veiklas, bus galima skirti daugiau valandų ir taip padidinti jo etatą“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius.

Mokyklų direktoriai į tai žiūri atsargiai. „Aš realios naudos nematau. Kadangi labai daug sumaišties, mokslo metus mokyk­los pasitinka su nerimu, ir mokytojai nėra garantuoti dėl savo finansinės padėties“, – mintimis dalijosi Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė. Jai pritaria ir Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Dalia Baliutavičienė: „Sudėtinga formulė yra taikoma skaičiuojant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Sunkiausia paskirstyti trečiąją vadinamąją „kišenę“ (veikla bendruomenėje), nes turi būti paskirstoma pagal konkrečias veiklas. Dėliojame kaip mozaiką, kiek bendruomenėje valandų ir kokių tų veiklų žmonės gali pasiūlyti.“ Mokytojo krūvį ir darbo valandas tvirtina švietimo įstaigos direktorius.

Šiais metais valstybė finansuos 33 val., kurios nesudaro pilno etato. O tai reiškia, kad didžioji dauguma mokytojų neturės pilno etato. Pasak mokyklos direktorių, tai nepakenks mokytojų atlyginimui, jie turėtų didėti, nors labai nežymiai – vos keliais ar keliolika eurų.

Lig šiol buvo taikoma tarifinė valandinė apmokėjimo sistema, kai atlyginimą iš esmės lėmė turimų pamokų skaičius.

Kreipėsi į politikus

Švietimo bendruomenės susitikime buvo aptarta ir tai, kad mokykloms reikės finansavimo iš Savivaldybės biudžeto, kad šios galėtų išlaikyti visus reikiamus specialistus. Nuo šiandien taip pat keičiasi mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas.

Kiekvienos mokyklos mokytojų etatams finansavimas dabar bus skiriamas priklausomai nuo klasės dydžio. Jeigu klasėje mokysis 5–7 mokiniai, bus skiriama 0,5, jeigu 1–4 mokiniai, tik 0,33 reikalingo finansavimo ugdymo planui įgyvendinti. „Nuo 2019 m. rugsėjo tokioms mažoms klasėms valstybė skirs finansavimą tik tuo atveju, jei Savivaldybės taryba bus priėmusi sprendimą skirti trūkstamas lėšas iš savo biudžeto“, – sakė A. Petravičius.

Sunkiausia mokykloms bus išlaikyti pagalbą mokiniams teikiančius specialistus. „Įvertindami praėjusių mokslo metų ir prognozuodami šių mokslo metų situaciją, matome, kad tikrai trūks valstybės skiriamo finansavimo turimų specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, bibliotekininkų, mokytojų padėjėjų etatams išlaikyti“, – vardijo Švietimo skyriaus vedėjas.

Deja, Savivaldybė tam finansavimo neskiria. „Jei Savivaldybė neskirs papildomo finansavimo iš biudžeto, turės mažėti ir direktorių, pavaduotojų ugdymui skaičius. Skiriamo finansavimo vienam valdymo etatui išlaikyti reikia, kad mokykloje mokytųsi 130–150 mokinių“, – teigė Švietimo skyriaus vedėjas.

Rugsėjo mėnesį, paaiškėjus, kiek trūks finansavimo ugdymo įstaigoms, Savivaldybei teks vertinti situaciją ir priimti vienokius ar kitokius sprendimus. „Švietimo įstaigoms pagalba teikiama nuolat. Etatinis apmokėjimas – tai pačių mokyklų reikalas. Žinoma, iš biudžeto bus pridėta, tik kol kas negaliu pasakyti, kiek ir kam“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius.

Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.

Edita STARKOVAITĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.