Europos ekologijos kongresas: pakeliui į žaliąjį kursą ir ekologiškesnę ateitį

Europos ekologijos kongreso, vykusio Bordo (Prancūzija), šių metų tema – „Ekologiškesnė ateitis: pakeliui į ES žaliąjį kursą“. Kongrese aptartos ir pristatytos visam ekologiniam sektoriui svarbios politikos kryptys, galimybės, pasiteisinę sprendimai ir galimi ateities scenarijai.

„Gerosios praktikos pavydžiai padeda formuoti strategijas, atitinkančias ateities tendencijas, skatinančias ekologinės veiklos vykdytojų sąmoningumą ir vartotojų elgsenos virsmą“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

Kongresas prasidėjo specialia sesija, skirta Ukrainai

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, šalies ekologiniame sektoriuje, kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose, įvyko daug pokyčių. Prasidėjus aktyviems karo veiksmams, buvo apgadinta arba užimta beveik trečdalis ekologinei gamybai skirtų žemių. Apie 30 proc. gamintojų iš karto paskelbė visiškai nutraukiantys veiklą, dar tiek pat – nutraukiantys iš dalies. Šiandien okupuota 1/5 visų ekologiškų Ukrainos žemių, daugiausia Chersono ir Zaporožės regionų teritorijose. Naujausioje ataskaitoje apskaičiuota, kad Rusijos invazija į Ukrainą padarė 4,06 mlrd. Eur vertės žalos Ukrainos žemės ūkiui.

Ir vis dėlto, nepaisant sudėtingos padėties, jau galvojama apie pokario Ukrainos atstatymą – tai turėtų būti visavertis restruktūrizavimas ir integracija į Europos Bendriją, remiantis darnaus vystymosi principais ir atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą.

Pakeliui į 25 proc. tikslą

Kongrese aptarti būtini politiniai veiksmai ir priemonės, kad būtų pasiektas tikslas ekologiškai dirbti 25 proc. žemės. Pristatyti naujausi tyrimai apie 25 proc. ekologinio žemės ūkio naudojimo ES ir Žaliojo kurso naudą aplinkai.

Aptarta, kaip sekasi prisitaikyti prie naujojo ES ekologinio reglamento, taikomo nuo šių metų pradžios. Įvertinus tai, kas atlikta, dar laukia gyvūnų maisto reglamentavimas, atsakymai į klausimus dėl akvakultūros, augalų dauginamosios medžiagos, gyvulininkystės, bitininkystės ir kt.

Kitas svarbus dalykas – tvarumo ženklinimas. Ekologija visada atitiks aukščiausią vertinimą ženklų sistemoje, o vartotojams akcentuoti reikia faktą, kad ekologiška produkcija – tai ne tik cheminių preparatų ar pesticidų nevartojimas, bet ir vertė visai aplinkos sistemai, bioįvairovei, dirvožemiui, gyvūnų gerovei, klimato kaitai ir kt.

Geroji ekologinės tiekimo grandinės praktika

Daug dėmesio kongrese skirta viešiesiems pirkimams ir trumpesnių tiekimo grandinių kūrimui. Pabrėžta, kad būtina remti trumpąsias grandines, vietinį sektorių, plėtoti partnerystę per ilgalaikius kontraktinius įsipareigojimus. Taip pat reikšmingi pakavimo pokyčiai, naudojant kuo mažiau pakuočių, plastiko. Svarbus prioritetas – kuo natūralesnis ir mažiau perdirbtas maistas.

Pirkimų politika turi būti paremta 4 esminiais principais: pagarba sezoniškumui, gamtos išteklių išsaugojimu, skatinant rinktis ekologišką maistą, įsipareigojimu gamintojams naudoti visą produkciją, o ne tik atskiras dalis ar tinkamus dydžius, minimaliu tarpininkų tarp gamintojų ir galutinio pirkėjo skaičiumi. Laikantis šių principų Prancūzijoje pasiekta 20 proc. ekologiškų pirkimų, iki 2025 siekiama 60 proc.

Ekologinės rinkos apžvalga iš Prancūzijos ir Švedijos perspektyvų

Buvo apžvelgta dabartinė ekologinė rinka remiantis dviem atvejų studijomis – Prancūzijos ir Švedijos. Esminiai pastebėjimai – rinkos tendencijos kinta, o vartotojai linksta rinktis vietinę produkciją, jei nėra alternatyvaus vietinio ekologiško produkto. Didžiausią pardavimų rinką sudaro didieji prekybos centrai (iki 80 proc. rinkos), tik nedidelė dalis nuperkama iš ūkio.

Vartotojai neturi žinių, kiek ekologinė gamyba yra vertinga visai aplinkosaugos sistemai, orientuojamasi tik į pesticidų nenaudojimą. Tad reikia skatinti rinką valstybiniu lygiu, šviesti geraisiais pavyzdžiais, galima pritraukti populiarių virtuvės šefų įvaizdžiu.   

Vyko ir ekskursija į vietinius ekologinius ūkius. Regionas Nouvelle-Aquitaine yra ne tik didžiausias regionas Prancūzijoje pagal plotą, bet ir vienas pelningiausių. Vyno gamyba visame pasaulyje žinomas regionas taip pat aktyviai plėtoja ekologinę gamybą. Jis užima antrą vietą Prancūzijoje pagal ekologiškai dirbamos žemės kiekį. Čia ekologinė gamyba aktyviai skatinama per ekologinių vietovių plėtros ir ekologiško maisto diegimo maitinimo įstaigose projektus. Kongreso metu Saint-Emilion savivaldybei, kurios pagrindinė veikla susijusi su vyno gamyba, buvo įteiktas „Ekologiškos teritorijos“ apdovanojimas.

„Ekoagros“ informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių