• 14 rugpjūčio, 2022
|

Filmų kūrėjas priėmė tiesioginių transliacijų iššūkį

Anglijos Portsmuto universitetą baigęs Danielius džiaugiasi pareigomis Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje.

 

„Aš laimingas, kad kiekvieną rytą atsibudus nereikia smerkti savęs, jog pasirinkau nemėgstamą darbą. Esu savame kelyje. Pareigos bibliotekoje tinka mano charakteriui“, – teigia 24 m. gargždiškis Danielius LAIMA, kuris šiuo metu eina Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos vyresniojo bibliotekinių procesų automatizavimo inžinieriaus pareigas.

Atsako už kokybę

– Kokios konkrečios funkcijos priskirtos tavo pareigybei?

– Paprastais žodžiais tariant, esu informacinių technologijų specialistas. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriu bibliotekos įgyvendinamam projektui „Biblioteka be sienų“. 4 kartus per mėnesį yra vykdomos tiesioginės transliacijos į visus 25 bibliotekos filialus. Mano pareiga – užtikrinti kokybiškas transliacijas, vaizdo, garso perdavimą. Vėliau svarbu, kad visi įrašai tvarkingai nugultų į archyvą. Iš pradžių buvo šiek tiek streso, tai nauja patirtis. Studijuodamas Portsmuto universitete (Pietų Anglija) mokiausi filmų kūrimo subtilybių, tad kadrus buvo galima kartoti ir siekti vis tobulesnių scenų. Šiuo atveju veiksmas vyksta čia ir dabar, tad klaidų tikimybę būtina sumažinti iki minimumo. Džiaugiuosi, jog palyginus pirmąsias ir dabartines transliacijas jau matyti nemažas skirtumas, daug lemia patirtis, per laiką įgyti įgūdžiai.

Vasario 10 d. tiesioginę transliaciją iš bibliotekos, kur Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė pristatys ataskaitą už praėjusius metus, jau galės stebėti visi interneto vartotojai: tiek esantys namuose, tiek bibliotekos filialuose. Atvykusieji į filialus galės tiesiogiai užduoti ir klausimų.

Jono Lankučio viešoji biblioteka yra pirmoji įgyvendinanti tiesiogines transliacijas, tad pas mus ne veltui jau buvo atvykę ir skuodiškiai, kurie norėjo pasisemti žinių.

Anglijos kasdienybė nesužavėjo

– Baigei studijas Portsmuto universitete, tačiau gyvenimu užsienyje nesusigundei?

– Dar mokydamiesi dvyliktoje klasėje daugelis buvome sutrikę, nežinojome, ko tiksliai norime. Nemažai mano klasiokų ryžosi aukštojo mokslo siekti Anglijoje. Aš taip pat. Pasirinkau Portsmuto universitete filmų bakalauro studijas. Dėl to visiškai nesigailiu, ten studijų kokybė yra labai aukšto lygio. Buvę bendrakursiai dabar dirba filmų agentūrose, rašo filmų apžvalgas, kiti rado vietą televizijoje. Sutikau daug žmonių iš viso pasaulio, be to, per tuos trejus studijų metus daug keliavau.

Tiesa, Portsmuto universitete studijos brangesnės nei Lietuvoje, tačiau aš dar pataikiau, kai nebuvo pabrangimo. Už semestrą, kiek atsimenu, reikėjo mokėti po 3 300 svarų sterlingų, iš viso susidarė apie 10 tūkst. svarų sterlingų suma. Buvau pasiėmęs paskolą iš Škotijos banko. Ten sąlygos studentams yra gana palankios. Pavyzdžiui, jei aš neuždirbu 22 tūkst. svarų sterlingų per metus, man ir nereikia pradėti grąžinti paskolos. Jei dirbu ne pagal specialybę – taip pat. O po 20 metų, esu girdėjęs, kad paskola automatiškai anuliuojama, jei tavo pajamos yra vis dar nepakankamos. Gyvenant Lietuvoje tai labai tikėtina.

Anglijoje likti nenorėjau, vis dėlto ten kitokia bendravimo kultūra, vyrauja kitokie laisvalaikio praleidimo būdai: dažniausiai apsiribojama klubais ir barais. Ten daug urbanizuotų teritorijų, tad norint ištrūkti į gamtą, reikėtų 2 val. dviračiu važiuoti. Pasiilgau gamtos. Be to, svečioje šalyje tiesiog nebuvo žmonių, su kuriais galėčiau bendrauti be jokių tabu. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti ir gyventi gimtuosiuose Gargžduose, kur draugai, šeima. Dar smagiau, kad darbas čia pat. Žinoma, sunku pasakyti, kur aš būsiu po 5–10 metų, tačiau kol kas man čia gera.

Savaitgaliais – karys savanoris

– Ar greitai adaptavaisi bibliotekos kolektyve?

– Visi labai šiltai mane priėmė, yra sudarytos geros darbo sąlygos. Kadangi aš daugiau specializavausi filmų kūrimo srityje, tai jaučiu, kad dar turiu tobulėti informacinių technologijų srityje. Tad skaitau atitinkamą literatūrą, tvarkau nesudėtingus kompiuterių gedimus. Jei pastarieji rimtesni, tai juos šalina kolega informacinių technologijų specialistas Stasys Sodeikis, kuris man taip pat nemažai padeda.

– Ar įžvelgi savo darbo vietos trūkumų?

– Kol kas nelabai. Mano asmeninės savybės, manau, tinka šiam darbui. Būna, kad mėgstu užsidaryti duris ir pasinerti į transliacijų medžiagos montavimą. Man patinka, kai niekas netrukdo ir galiu 100 proc. atsiduoti atliekamai užduočiai. Tačiau, žinoma, bendravimas su kolegomis taip pat teikia daug teigiamų emocijų.

Be to, labai svarbu, kad pareigas bibliotekoje pavyksta derinti su pomėgiais. Juk esu karys savanoris. Per mėnesį vyksta dvejos pratybos, išeina du savaitgaliai, kartais tenka ištrūkti ir darbo dienomis. Džiaugiuosi, kad bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas tai toleruoja. Prieš pusę metų tapau kariu savanoriu, norėjau daugiau veiklos, tad ir užsirašiau. Man patinka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių