Fotografijų viešinimas: lemtingos klaidos užtraukia atsakomybę
Asmeninius nuotraukų albumus, saugiai padėtus spintelėse ir atverčiamus su artimiausiais žmonėmis jau daug metų keičia internetinėje erdvėje keliami šimtus nuotraukų talpinantys albumai. Drąsiai fotografuojama bet kur ir bet kada, o savo atvaizdą netikėtai galima išvysti feisbuke ar kitame socialiniame tinkle. Pasak Klaipėdos apygardos teismo teisėjo padėjėjos Simonos Venskutės, neatsakingas fotografijų viešinimas, autorių teisių pažeidimas gali sukelti teisines pasekmes.
Gali grėsti baudžiamoji atsakomybė
– Kokia teisinė atsakomybė gresia netinkamai viešinant nuotraukas?
– Nėra vieno teisės akto, kuriame nuosekliai būtų įtvirtintos fotografijų viešinimo taisyklės ir numatyti draudimai. Fotografijų viešinimas yra tiesiogiai susijęs su asmens teise į atvaizdą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Netinkamas fotografijų viešinimas įprastai sukelia civilinę atsakomybę, tačiau gali kilti ir kitų pasekmių.
Fotografuoti nepilnamečius – tik su sutikimu
– Jei mokiniai fotografuojami mokykloje vykstančiuose renginiuose, ar šias nuotraukas galima viešinti?
– Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad „siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo“.
Norint tiek fotografuoti, tiek viešinti padarytas nuotraukas, jei moksleiviai yra nepilnamečiai, būtina gauti jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimą. Tai galioja ir fotografuojant mokyklos renginius. Be to, vaiko atvaizdo fiksavimas, net ir esant jo atstovų sutikimui, gali būti pažeidžiantis vaiko interesus ir neleistinas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurios laikosi ir šalies teismai, teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien žodinės informacijos skleidimas.
Nuotraukomis „prieš 10 metų“ dalintis atsargiai
– Dabar feisbuke labai populiaru dalintis klasės nuotraukomis, darytomis „prieš 10 metų“. Ar tai suderinama su įstatymų nuostatomis? Ar nepatenkintas asmuo gali apkaltinti nuotrauką įkėlusįjį arba paskyros administratorių?
– Jei klasės nuotrauka, daryta prieš 10 ar daugiau metų, pasidalinta socialiniame tinkle gavus visų asmenų, kurie užfiksuoti nuotraukoje, sutikimą, jokių problemų nekyla. Tačiau jei vienas ar keletas nuotraukoje užfiksuotų asmenų nesutinka, kad ji būtų viešinama, tai tokia nuotrauka negali būti dalijamasi socialiniuose tinklalapiuose, o jei dalijamasi, tai turi būti retušuojami nesutinkančiųjų veidai. Asmenys, nepatenkinti, kad klasės nuotrauka buvo paviešinta, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pasidalijus klasės nuotrauka, daryta prieš 10 ar daugiau metų, prieš tai negavus nuotraukos autoriaus sutikimo, gali būti pažeidžiamos ir autorių teisės.
Viešoje vietoje leistina
– Ar be asmens sutikimo galima jį fotografuoti gatvėje, klube?
– Viešoje vietoje, pvz., gatvėje, galima fotografuoti, filmuoti ir be praeivių sutikimo, o šių nuotraukų viešinimas nelaikytinas asmens teisės į atvaizdą pažeidimu. Tačiau net ir viešoje vietoje padaryta asmens fotografija, vaizdo įrašas negali žeminti jo garbės ir orumo ar kenkti dalykinei reputacijai. Taigi, jei tai nėra pateisinama viešuoju interesu, kompromituojančios nuotraukos, net jei jos padarytos viešoje vietoje, negali būti platinamos.
Kalbant apie vaizdo fiksavimo viešoje vietoje galimas neigiamas pasekmes, svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikai yra viena labiausiai socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių, todėl patartina nefotografuoti vaikų be tėvų, globėjų ar kitų jiems atstovaujančių asmenų sutikimo. Tuo atveju, jei gatvėje yra fotografuojamas būrys žmonių, o tarp jų yra vaikas, atskiro sutikimo nereikia, tačiau jei darant nuotrauką visas dėmesys yra sufokusuotas į tą vaiką, tokiu atveju būtina gauti sutikimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad net ir viešoje vietoje esantis asmuo turi teisę išreikšti savo nenorą būti fotografuojamas ir jo valia turi būti gerbiama, nes būdamas viešoje vietoje jis nepraranda savo privatumo.
Pažeidimų nuotraukas policijai, o ne į feisbuką
– Viename internetiniame puslapyje labai populiaru dalintis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti vairuotojų netaisyklingai pastatyti automobiliai. Nuotraukos keliamos neretušuojant automobilių valstybinių numerių. Ar tai leistina? Kokia atsakomybė gali grėsti?
– Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymėjo, kad tokie duomenys, kaip automobilio valstybinis numeris, automobilio modelis, automobilio pagaminimo metai, yra laikytini asmens duomenimis, nes netiesiogiai gali būti siejami su konkrečiu asmeniu – atitinkamo automobilio savininku. Taigi nors nuotraukoje bus užfiksuotas ne pats asmuo, o jo automobilis ar automobilio valstybinis numeris, tai yra asmens duomenys ir jų viešinimas be asmens sutikimo yra draudžiamas. Kadangi vien nuotraukų skelbimas interneto tinklalapyje negali būti prilyginamas siekimui užfiksuoti ir atskleisti padarytą pažeidimą, asmeniui kreipusis į teismą, tikėtina, kad jo interesai bus ginami. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos aplinkybių vertinimo.
Kita vertus, tokio pobūdžio fotografijų, kuriose užfiksuotas pažeidimas ir matomas transporto priemonės valstybinis numeris, kėlimas į viešą erdvę teigiamų rezultatų pasiekti nepadeda. Kur kas pagrįstesnis sprendimas būtų su atitinkama fotografija kreiptis į policiją, kad atsakingi pareigūnai galėtų nustatyti, ar nuotraukoje užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, ir surinkę papildomus įrodymus, spręsti klausimą dėl galimybės nusižengimą padariusį asmenį traukti administracinėn atsakomybėn.
Aistė NOREIKAITĖ
Asmeninio archyvonuotr.