Gardžiuokimės su…judrėniške Zita Rubavičiene
Tradiciniame kaime šiuo metu įsibėgėjęs „kopūstmūšis“ – ruošiamos vitaminingų daržovių atsargos žiemai. Vienos šeimininkės suka galvas, kaip raugti kopūstus, kad šie būtų skanūs, traškūs, o kitos pasitiki iš savo mamų ar močiučių paveldėtais receptais. „Per delčią kopūstus reikia kirsti, o per priešpilnį – pjaustyti. Ir jokiu būdu nedėti cukraus“, – dalijosi patirtimi Zita.
Z. Rubavičienė patenkinta, kad ir šiemet jos darže užderėjo kopūstai – net su kaimynėmis dalijosi. Dalį jų jau užraugė. „Man patinka minkštesni, todėl auginau vidutinio ankstyvumo – jie tinka rauginimui. Šiuos pirmiausia supjausčiau, bet turiu ir vėlyvosios veislės kopūstų – juos raugsiu vėliau“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak Zitos, į supjaustytus kopūstus reikia dėti kmynų, morkų, rūgščių obuolių arba spanguolių, tik nepadauginti, saikingai įberti druskos, bet nedėti cukraus. „Taip rauginti išmokau iš savo mamos, kadaise kaime garsėjusios šeimininkės, – dėstė pašnekovė. – Nieko neseikėju, bet jaučiu, kiek turi būti tų prieskonių, kad nesugadintų skonio. Supjaustytus kopūstus sudedu į didelį dubenį, sumaišau, iškedenu, kad tolygiai pasiskirstytų pagardai, suberiu į nerūdijančio plieno statinaitę ir suspaudžiu.“
Toje statinaitėje ir raugina, laiko virtuvėje, kurioje nėra labai šilta. Po trijų dienų bado lazdele, kad išeitų dujos, neliktų aitrumo. „Kopūstai įrūgsta per savaitę, tada juos dedu į stiklainius, žiūriu, kad apsemtų sultys, ir užsuku metaliniais dangteliais – vėsiame rūsyje skanūs išsilaiko iki vasaros“, – patikino Z. Rubavičienė.
Kodėl kartais kopūstai suminkštėja? „Kartą ir man taip nutiko, bet buvo gero skonio. Gal tada sudėjau į stiklainius neįrūgusius, o gal veislė netinkama buvo“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, gardžiausia kopūstienė, išvirta su kiaulių kojomis ir uodegomis.
Virginija AUKŠTUOLYTĖ
Autorės nuotr.
