Gargžduose – aštuntasis cepelinų virimo Lietuvos čempionatas
Gargžduose, senojo parko Minijos slėnyje, rugpjūčio 16 d. vėl šurmuliuos cepelinų virimo Lietuvos čempionatas. Galbūt aštuntajame čempionate ir jūs su komanda ne tik šventės svečius vaišinsite, bet ir tapsite Lietuvos čempionais 2025!
Komandose – net užsieniečiai
Cepelinų virimo Lietuvos čempionatas Gargžduose organizuojamas jau nuo 2018-ųjų. Čia kasmet suguža dalyviai iš Lietuvos centrų ir pakraščių: komandas sudaro įvairių bendruomenių bei klubų nariai, taip pat susiburia draugų ar giminaičių ratai. Čempionate dalyvauja net užsieniečiai, kaip antai, 2024-ųjų čempionato komanda, atvykusi iš kaimyninės Estijos ir išsivežusi į namus pirmą kartą per čempionato istoriją paminėtą apdovanojimą už „auksinį cepeliną“. Komanda išmoningai jį padovanojo šventės organizatoriams. Taip pat prie gargždiškių komandos „Jungtinės cepelinų pajėgos“ 2019-aisiais sėkmingai jungėsi prancūzas. Gargždiškiai tais metais pelnė pirmąją vietą. Per septynerius metus daugiausia komandų sutraukė 2020-ieji, kuomet iš 19-os komandų skaniausio cepelino čempiono vardą nuskynė Kiškėnų kaimo bendruomenė. Dalyvaujančių čempionate skaičiumi bandė prisivyti ir 2024-ieji – tuomet septintajame čempionate dalyvavo 16 komandų ir nugalėtojais tapo Klaipėdos rajono Jakų bendruomenės centras, kuris yra čempionatą laimėjęs netgi du kartus: 2022 m. ir 2024 m. Taipogi, skaniausius cepelinus per čempionato istoriją yra išvirę „Dzūkų spirgai“, moterų klubas „Raktas“ bei Birbinčių bendruomenė.
Virimas – pagal aukštus standartus
Reikia paminėti, kad čempiono vardo taip lengvai nepasieksi, reiks iš peties bajoriškai paplušėti, kiekviena komanda virs net po 80 cepelinų su įvairiais įdarais ir ne bet kaip, o pagal maisto technologijos standartus aukščiausiu lygmeniu – naudodami tik laužo šilumą. Juk cepelinas – ne šiaip per valandikę paruošiamas patiekalas, o visas meno kūrinys, kuris reikalauja darbštumo, kantrybės ir kruopštumo. Ir bulvę išsivirk, ir sutarkuok ją tarka – kas rankomis, kas jau šiuolaikiškomis priemonėmis, o ir įdarą paruošk ir dargi nulipdyk – visa skulptūra ant stalo. Išvirti tenka ne bet kaip: vandenį gerai užvirk ir pamaišyk, ne per daug į puodą pridėk, kad nesuliptų, o dangtį atidengtą laikyk, kad kukuliai nesproginėtų. Tik pamanyk, juk išvirtas ne tik skrandžius pamalonina, bet ir stalus puošia.
Čempionate šiemet dalyvaus net penki vertintojai. Bus vertinamas cepelino ir padažo skonis, bendra išvaizda ir virtuvės estetika. Prizinis fondas čempionams šiais metais yra 300 eurų, taip pat bus dovanos prizininkams ir simbolinės dovanos visoms dalyvavusioms komandoms.
Organizatoriai – „Bendrai visi“.
Cepelinų virimo Lietuvos čempionatą organizuoja Lietuvos ir Gargždų krašto tradicijas puoselėjantys žmonės, susibūrę į visuomeninę organizaciją „Bendrai visi“. Kaip ir kiekvienais metais organizatoriai į šventę kviečia registruotis komandas, amatininkus, tautodailininkus, prekybininkus. Daugiau informacijos dėl registracijos galima rasti puslapyje www.bendrai.lt.
Šventės organizatoriai „Bendrai visi“ visada stengiasi, kad veiklos renginyje rastų visi: nesiliauja komandų virtuvės bajorų šurmulys, o visą dienos dūzgesį vainikuoja muzikiniai koncertai. Kas šoka, kas dainuoja, kas aplinkui ratais bėgioja ir kitaip linksminasi, o kam per barzdą ir šlakelis tradicinio alaus nuvarva. O vakarėjant jau ir cepelinų karaliaus karūna ant žilės ar ant plikės kažkam puikuojasi, kol vaikai su džiugesiu ant trampolino šokinėja, ant batuto vartaliojasi ar traukinukais su draugais važinėja. Smalsuoliai taipogi ras ką nuveikti: šventės metu vyks paskaita apie bulvę ir jos patiekalus mūsų krašte. Taip ir linksminsis žmonės Gargždų parko Minijos slėnyje jau aštuntus metus iš eilės, o slėnio muzikinę sceną 2025-aisiais papuoš ir žiūrovų širdis šildys muzikinės grupės „Patruliai“, „Sentimentai“, atlikėjai Edmundas Kučinskas ir DJ Ernna.
Žemaičiai padarė skalsesnį
Gargždai cepelinais garsėjo nuo 1976 metų, kuomet čia buvo įkurta ir iki šiol tebeveikia „Bulvės“ valgykla. Į ją iš visos Lietuvos to gardaus lipdinio pakaštavoti patraukdavo ir jaunuoliai, ir močiutės, ir seneliai, ir svarbias pareigas užimantys mūsų krašto žmonės. Istorikai kalba, kad pačioje Lietuvoje pirmasis cepelinas vartėsi puode ant malkomis kūrenamos krosnies, iš kur šoko tiesiai ant lietuviško gausiai nukrauto šeimyninio stalo nuo 19 amžiaus. Tikėtina, kad cepelinai atvyko čia darant įtaką įvairioms to meto kultūroms, tačiau žemaičiai, kaip visada, padarė savaip: panaudojo skalsesnį mėsingą įdarą nei kitataučiai, taip pat pradėjo gaminti kukulius su varške. Taipogi sugalvojo tikrą gardumėlį prie cepelino – spirgučių padažą. Taip ir prigijo ši cepelinų virimo ir valgymo tradicija Lietuvoje. Juk lietuviai – nuo seno darbštūs ir talentingi žmonės, sugeba paversti iš to, kas bloga – gera, iš to, kas negražu – gražu, iš to, kas neblogai paversti į tikrą gardumyną. Taip ir skanaujame cepelinus iki šiol, o per ilgai užsibuvę svečiose šalyse jų ir kvapo, ir skonio pasiilgstame.
Bulvės – mūsų virtuvės auksas
Žinoma, kaipgi cepelinas be bulvės? Juk be jos – nė krust. Kai kurie istorikai mano, kad bulvė pas mus į Lietuvą atkeliavo tik 19 amžiuje veikiama įvairių kultūrų. Kristijonas Donelaitis savo kūrinyje „Metai“ bulves mini dar 18-ame amžiuje: „Ar po tam visaip virti kartupelių valgiai / Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi…“. Yra manančių, kad bulvė paplito 17 amžiuje dar Abiejų Tautų Respublikos laikais, o kiti spėlioja, kad bulvė į Lietuvą atkeliavo daug anksčiau – dar 15-16 a. Istorikai ne visai sutaria dėl to, kaip bulvė atkeliavo į Lietuvą. Spėjama, kad bulvę atvežė pats Kristupas Kolumbas, kuris galbūt buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščio Jogailos anūkas. Taip teigia vienas portugalų istorikų Manuelis Rosa.. Tačiau kol istoriniai tyrinėjimai tęsiasi, mes, žemaičiai, galime didžiuotis, kad bulvių atvykimas pažadino beribę mūsų kraštiečių vaizduotę ir papildė mitybos racioną daugybe skanių bulvinių patiekalų: mums gi patinka bulviniai vėdarai, bulvių plokštainis, švilpikai, bulviniai blynai, žemaičių blynai ir daugybė kitų.
Išvirkite cepelinų čempionate Gargžduose ir nustebinkite Lietuvą skaniausiu cepelinu ir jūs su savo komanda:
Ei, bajore, bulvę žalią
Krėsk kolegai į vėdralį
O jei dar užeis svečių
Pasikaski lysvėje šviežių
Taigi mikliai reik rankelių
Kelkim cepelinų balių
Paveiziek spintelėj katilų
Tilps ten šimts iš tarkių
burbulų
Iki soties ir be valios
Prisikirto cepelinų vajus
Sako buvo taip skanu,
Sunkiai pilvą, kad nešu
O tu žiū,- kiek ten vaikų
Lapsi ausys,- taip gardu
Semtuvu dar spirgius geria
Tai linksma buvo dienelė
Ei, bajore, kurgi tu
Kelkim puotą mes kartu
Imk kolegą, uošvį ar žmonelę
Lig Gargždų ne toks jau
tolims kelias
Iš kukulių išvirtų
Šiemet gal karalium
tapsi tu!
Ieva DRAZDAUSKAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
