Gargžduose bus keičiamas P. Cvirkos gatvės pavadinimas

Klaipėdos rajono savivaldybė gavo atsakymus iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro į pateiktas užklausas dėl gatvių pavadinimų ir kitų viešųjų objektų, susijusių su totalitarine ideologija.

Sprendimas privalomas
Šią savaitę rajono Savivaldybę pasiekė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl viešųjų objektų atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Iš viso rajono Savivaldybė buvo pateikusi 9 prašymus, iš jų 6 prašymai dėl gatvių pavadinimų įvertinimo: Butkų Juzės, J. Janonio, Pirmūnų, Kosmonautų, Pergalės g. ir P. Cvirkos.
Sprendimai priimti atsižvelgiant į Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos pateiktas išvadas. Sprendimais dėl Butkų Juzės, J. Janonio, Pirmūnų, Kosmonautų, Pergalės g. pavadinimų nuspręsta, kad nėra pakankamo pagrindo pašalinti arba pakeisti minėtų gatvių pavadinimus, o 2023-07-26 sprendimu Nr. P-2 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“ nuspręsta, kad P. Cvirkos gatvės pavadinimas Gargždų mieste turi būti pašalintas. Sprendimas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. spalio 27 d.

Desovietizacijos įstatymas įpareigoja
Priminsime, kad pernai Klaipėdos rajono savivaldybė rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo paskelbusi gyventojų apklausą dėl trijų Gargždų miesto gatvių pavadinimų keitimo. Tuomet iš viso apklausoje dalyvavo 364 gyventojai. Nepritarta nė vienos gatvės pavadinimo keitimui. Apklausos duomenimis, 35 P. Cvirkos gatvės gyventojai buvo už pavadinimo keitimą, 154 tam nepritarė. Iš viso balsavo 22,35 proc. vyresnių nei 18 metų tos gatvės gyventojų.
Šiomis dienomis pasirodžius informacijai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras priėmė sprendimą, jog būtina keisti P. Cvirkos gatvės pavadinimą, socialiniuose tinkluose vėl kilo diskusija, kodėl neatsižvelgta į gyventojų apklausą. Atsakymas yra vienareikšmis: apklausa buvo vykdyta pernai dar iki priimant taip vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Praėjusių metų gruodį LR Seimo priimtas Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas sudarė prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų, pažeidžiančių šį draudimą, pripažinimo, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. Savivaldybių vykdomosios institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui turėjo pateikti informaciją apie jų savivaldybių teritorijose esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančių šį draudimą. Klaipėdos rajono savivaldybė tai ir padarė, minėtam centrui pateikdama įvertinti 9 objektus. Priimtas sprendimas pakeisti tik vieno objekto Gargžduose – P. Cvirkos gatvės – pavadinimą.

Reikės rinktis naują
Klaipėdos rajono savivaldybės Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimų suteikimo komisija pernai vykdant apklausą minėtų trijų gatvių gyventojams buvo pateikusi ir naujus galimus gatvių pavadinimus, siūlyta rinktis iš trijų variantų. P. Cvirkos gatvę siūlyta pervadinti nepriklausomybės kovų savanorių Prano Eimučio, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos arba Gargždų miesto garbės piliečio akademiko Jono Lankučio vardu. Dabar gali būti ir naujų siūlymų pervardinti minėtą gatvę. Socialinėje erdvėje nevengiama ir pajuokauti dėl naujo gatvės pavadinimo: vienas komentatorius gatvę siūlė pavadinti Cirko gatve, kitas pasiūlymas racionalesnis – Turgaus g.
Gyventojai socialiniuose tink­luose dalijosi nuogąstavimais, ar registre jiems kainuos gatvės pervardinimas. „Registrų centro“ paaiškinimu, Savivaldybei pakeitus gatvių pavadinimus, Adresų registre, automatiškai pasikeičia ir kiti susiję duomenys kituose registruose, pavyzdžiui, NT adresai Nekilnojamojo turto registre, įmonių buveinių adresai Juridinių asmenų registre ar asmenų deklaruotos gyvenamosios vietovės adresai Gyventojų registre.
Taigi, gyventojams nereikia kreiptis dėl minėtų duomenų pakeitimo, nes jie pakeičiami automatiškai ir nemokamai. Tokiais atvejais gyventojai neturi nieko daryti, duomenys pasikeičia automatiškai, tad žmonėms neturi kilti papildomų problemų ar išlaidų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras 2019 m. yra pateikęs išvadą, kad rašytojas Petras Cvirka aktyviai kolaboravo su sovietų valdžia ir tai sukėlė žalingų pasekmių Lietuvai bei jos piliečių likimams. LGGRTC pažymoje aptariamas istorinis kontekstas, kuomet 1940-aisiais į Lietuvą buvo įvesta sovietų kariuomenė, paskirta marionetinė valdžia, kuri sukūrė fiktyvias teisines prielaidas Sovietų Sąjungai okupuoti Lietuvą. Pažymima, kad pirmąją fiktyvaus „Liaudies Seimo“ darbo dieną 1940-ųjų liepos 21-ąją P. Cvirka išrinktas jo Prezidiumo sekretoriumi – jis, taip pat rašytojas Antanas Venclova bei dar trys prezidiumo nariai tuomet pasirašė deklaraciją, patvirtinančią, jog „Lietuvoje įvedama Sovietų santvarka“. Cituojama ir 1940-ųjų rugpjūčio 24-ąją Lietuvos Liaudies Seime P. Cvirkos pasakyta kalba, kurioje jis šlovina sovietų valdžią, sveikina Lietuvos tapimą „Sovietų Socialistine Respublika“, tarybinę Konstituciją, „kurios įkvėpėjas ir kūrėjas yra didysis Stalinas“. Pabrėžiama, kad P. Cvirka formaliai išliko Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariu iki pat savo mirties 1947-aisiais. Pažymima, kad P. Cvirka sąmoningai dalyvavo „rinkiminėje kampanijoje teroro sąlygomis“, publikavo sovietų kariuomenę, jos lyderį J. Staliną šlovinančių publicistikos straipsnių seriją. Taip pat LGGRTC pažymoje nurodoma, kad jis pasirašė keturias Liaudies Seimo deklaracijas, pakeitusias Lietuvos valstybės valdymo modelį. Pabrėžiama, jog P. Cvirka veikė savanoriškai, niekieno neverčiamas ir nuo trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios buvo aktyvus Lietuvos komunistų partijos rėmėjas, savo ruožtu komunistų partija rėmė žurnalą „Trečiasis frontas“, kuriame dirbo P. Cvirka.

„Bangos“ inf.