Gargžduose šaulių sąskrydyje-žaidynėse vienybės dvasioje prisiekė nauji nariai

Kasmetiniame Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės sąskrydyje-žaidynėse, vykusiose praėjusį šeštadienį Gargžduose, iškilmingoje rikiuotėje pasižadėjimus davė jaunieji šauliai, o priesaiką Lietuvos valstybei davė nauji šauliai. Iš viso prisiekė 68. Po iškilmių keli šimtai šaulių iš Vakarų Lietuvos regiono draugiškai ir atkakliai varžėsi įvairiose rungtyse. Šauliams tai – ne tik sportas, bet ir savęs pažinimo, komandinio ryšio bei bendrystės stip­rinimo priemonė. Žaidynių nugalėtojais tapo generolo Jono Žemaičio Palangos 306-oji šaulių kuopa.
Šventa priesaika – garbė
Renginio iškilmingoje ceremonijoje buvo pagerbta Lietuvos Respublikos valstybės ir Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės kovinė vėliava. Sąskrydžio rikiuotė sustingo tylos minute pagerbiant žuvusius už Tėvynę Lietuvą ir Ukrainos didvyrius.
Sąskrydyje visus šaulius ir pasiryžusius jais tapti linkėdami susitelkimo, ryžto, drąsos, pilietiškumo pasveikino Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis. Kalbėjusieji akcentavo šauliškų veiklų svarbą nacionaliniam saugumui, skatino aktyviai įsitraukti stiprinant valstybės gynybos pajėgumus ir skleisti žinią, kad kiekvieno piliečio vaidmuo visuotinėje valstybės gynyboje yra labai svarbus.
Ypatinga sąskrydžio dalis – šaulių priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimai, nuaidėję visame „Kranto“ progimnazijos stadione, kuriame vyko renginys.
„Šaulio priesaika yra ypatinga Lietuvoje – tik kariuomenės kariai ir šauliai savo priesaikoje turi pasižadėjimą gindami Lietuvos laisvę nepagailėti savo gyvybės. Todėl šaulio priesaika parodo ypatingą santykį su tauta ir valstybe. Šis simbolinis aktas užbaigiamas Lietuvos vėliavos pabučiavimu. Prisiekęs pilietis tampa šauliškos šeimos nariu: broliu ar sese, neatsitiktinai Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas V. Putvinskis yra sakęs: „Šaulių sąjunga yra tavo šeima. Stenkis, kad ji stovėtų aukštai, jei šeima stovės aukštai, tai išaukštins ir tave“, – apie šaulio priesaikos svarbą, atsakomybę ir garbę priminta visiems sąskrydžio dalyviams.
Gargžduose šventą priesaiką sąskrydyje ištarė 68 nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.
Tęsia įkūrėjo principus
„Šaulių sąskrydis – tai ne tik tradicija ar varžybos. Tai gyvas bendrystės jausmas, kur kiekvienas tampa svarbia bendro tikslo dalimi. Tai vieta, kur ugdomas pilietiškumas, pasitikėjimas ir ryšys tarp kartų. Mes ne tik mokame susikaupti, kai to reikia, bet taip pat ir atsipalaiduoti, kai ateina tam metas“, – tokia šaulių nuostata vyravo sąskrydyje-žaidynėse Gargžduose, o gargždiškių 309-oji kuopa laikė garbe, kad būtent jai šiemet teko organizacinė renginio atsakomybė.
„Tęsiame Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio‑Pūtvio darbo principus. Vienu iš jo priesaku šauliams buvo „Stiprink valią ir kūną“. Didžiuojamės, kad mūsų gretas papildė būrys pasiryžusių, Tėvynei atsidavusių šaulių – tai ne tik simbolinis žingsnis, bet ir tvirta žinia: esame pasiruošę ginti, veikti ir augti kartu. Dėkojame visiems dalyvavusiems sąskrydyje ir padėjusiems jį rengti“, – po renginio dalijasi Gargždų 309-oji kuopa.
Sąskrydyje surengta ginklų paroda visuomenei, smagiai gardžiuotasi šauliška koše.
Atkakliose ir draugiškose žaidynėse įveiktos įvairios rungtys – nuo ištvermės išbandymų iki komandinių žaidimų. Gargždų „Kranto“ progimnazijos stadione, kuriame vyko sąskrydis- žaidynės, nugalėtoja paskelbta generolo Jono Žemaičio Palangos 306-oji šaulių kuopa.
Jungia beveik 17 000 piliečių
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) įkurta 1919 metų birželio 27 dieną. Tarp įkūrėjų ir pirmųjų vadų buvo daug garsių ir įdomių asmenybių: Vladas Putvinskis-Putvis, Matas Šalčius, Antanas Žmuidzinavičius, Vincas Krėvė-Mickevičius ir kiti.
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.
Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą.
Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stip­rinimui skiriančių žmonių organizacija.
Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Vilija BUTKUVIENĖ
Edvardo GELŽINIO nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas