Gargžduose už ministrę ūkininkus guodė viceministras
Vakar į susitikimą su žemės ūkio ministre Gargždų muzikos mokyklos salėje susirinkę rajono ūkininkai išvydo tik jos padėjėją. Į klausimus atsakinėjo viceministras Saulius Cironka, jam padėjo ŽŪM departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Susirinkusiesiems labiausiai rūpėjo pieno ūkių ateitis, 2014–2020 m. Kaimo plėtros priemonių projektų finansavimas ir kiti klausimai.
Nemažam būriui svečius pristatęs rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas patikino, jog viceministras S. Cironka papasakos šviežiausias naujienas, parvežtas iš Briuselio. Jų labiausiai laukė pieno ūkių savininkai. Svečias akcentavo visus metus blogėjančią situaciją šalies pieno rinkoje dėl Rusijos embargo, pasaulinės pieno krizės ir pavasarį panaikintų pieno kvotų. Europos Komisija, priklausomai nuo pieno gamybos kiekio Europoje, Lietuvai skyrė12,63 mln. Eur paramos. Mūsų šalis gavo daugiau nei kaimynės Latvija ir Estija.
S. Cironka: „Niekas neapsaugotas nuo kainų kritimo.“
S. Cironka kalbėjo apie galimybę tiek pat gauti iš nacionalinio biudžeto. Visus domino šios paramos skyrimo sąlygos. „Neturime Europos Komisijos skirstymą reglamentuojančio dokumento. Tarsimės su socialiniais partneriais, kaip teisingai paskirstyti“, – patikino viceministras.
Pasak jo, įvairiomis formomis šalies ūkininkams išmokėta apie 180 mln. litų. Vien kooperatyvui „Pienas. LT“ – 100 mln. Lt. „Kas geriau: mažos pieno supirkimo kainos dabar, o vėliau – gera perspektyva gaminti produkciją kooperatyvo įmonėje?“ – retoriškai klausė S. Cironka.
Jis pasakojo, jog Vyriausybė ieško naujų pieno rinkų, nors dabar galima parduoti 80 pasaulio šalių. „Atsiveriant naujoms rinkoms, reikia kurti naujas struktūras, kad ūkininkui nereikėtų rūpintis, kur realizuoti“, – sakė svečias.
Ūkininkė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos narė Irena Lachaj: „Kodėl nacionalinė parama mokama už 2006–2007 metais parduotą pieną? Juk nuostolius patiriame dabar.“
Pasak viceministro, silpna konkurencija tarp žemdirbių: šalyje apie 60 proc. – smulkieji ūkininkai, laikantys iki 15 karvių. Jis kalbėjo, jog žemos pieno supirkimo kainos ir dėl to, kad šalyje dirba apie 70 supirkėjų. „Ūkininkai skundžiasi, kad jiems moka 8–11 euro centų už kilogramą pieno. Bet ar jie pasidomėjo, kam parduoda? Dažnai jį superka tarpininkai, sau pasiliekantys nuo 5 iki 12 centų“, – aiškino svečias. – Priėmus Pieno rinkos reguliavimo įstatymą, supirkėjus pradėjo kontroliuoti Rinkos reguliavimo agentūra.“
Susirinkusiesiems rūpėjo išgirsti apie 2014–2020 m. Kaimo plėtros priemonių projektų finansavimo galimybes. S. Cironka kalbėjo, jog reikia surinkti atitinkamą balų skaičių. „O kaip pasiekti reikalingų rezultatų, kai tokios žemos kainos?“ – pasiteiravo ūkininkas. „Niekas neapsaugotas nuo kainų kritimo. Kas galėjo numatyti krizę pieno rinkoje? – klausimu atsakė vicepirmininkas. – 2013-ieji pieno gamintojams buvo pelningi: iki 50 proc. pelnas siekė, o dabar – nuosmukis.“
Ūkininkė teiravosi, kodėl nacionalinė parama mokama pagal seniai parduoto pieno kiekį, o ne pagal dabartinę pieno gamybą ūkiuose. Buvo paaiškinta, jog tai nuo gamybos atsietoji parama, kurią leido mokėti Europos Sąjunga dėl mažesnių tiesioginių išmokų. „Kasmet prašėme pakeisti nacionalinės paramos mokėjimo taisykles, tačiau iki šiol jos nepakeistos, – aiškino ŽŪM departamento direktorius R. Krasuckis. – Naujoji parama susieta su gamyba. Kviečiu suprasti tai.“
Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Artūras Česnauskas tiesiai paklausė, ar reikia plėtoti, remti pieno ūkius, jeigu nevartojamas pienas? „Ir grūdų nebuvo kur dėti, kol neatsirado uostas“, – sakė jis. S. Cironka guodė, jog pieno rinkos atsiras Kinijoje. Pasak jo, dabar Lietuvoje lankosi šios šalies atstovai ir stebi, kad mūsų gyvuliai auginami švarioje aplinkoje. „Išnaikinti karves galima vienu sprendimu, bet jas užauginti reikia 3–4 metų“, – teigė viceministras.
Teko tildyti du, nežinia iš kur atvykusius vyriškius, kurie savo neracionaliais, rajono ūkininkų nedominančiais pasisakymais ir klausimais bandė skleisti neigiamas emocijas.
S. Cironka ragino burtis į kooperatyvus, linkėjo vienybės ir susikaupimo. Ūkininkai skirstėsi nesulaukę atsakymų į rūpimus klausimus. „Seniai kalbama, daug žadama, bet jokių pokyčių“, – nusivylusi išėjo pieno ūkio savininkė. „Gerai, kad atėjome: tegul šalies valdžia mato, kad reikalaujame jos dėmesio ir paramos“, – sakė mėsinių galvijų augintojas.