• 29 rugsėjo, 2021
|

Globėjų ir įtėvių paieškas apsunkina neigiami stereotipai

Klaipėdos rajone gyvenanti Odeta PREIKŠAITIENĖ Gargždų socialinių paslaugų centro Globos centro padalinyje dirba jau daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką moteriai ne kartą teko pasidžiaugti darbo rezultatais, kai vaikams pavyksta rasti globėjus. Profesinė patirtis ją pakeitė ir asmeniškai: anksčiau viską stengdavosi kontroliuoti ir atitikti visuomenės standartus, o dabar prioritetas – jausmai, tarpusavio santykiai.

„Jau spalio mėnesį vyks mokymai būsimiems globėjams. Norinčiuosius kviečiame susisiekti su mumis – dalyvauti“, – sakė Globos centro socialinė darbuotoja O. Preikšaitienė.

Įkvepia prasmė

– Odeta, papasakokite, kokios Jūsų pareigos Globos centre?

– Esu socialinė darbuotoja, atliekanti globos koordinatoriaus funkcijas, mano kompetencijoje – ir mokymų būsimiems globėjams, įtėviams vedimas, išvadų pagal teisės aktus parengimas, vertinimas.

Esu baigusi socialinio darbo magistrantūros studijas, tačiau iki tol nebuvau dirbusi tokio pobūdžio darbo. Pamačiusi skelbimą dėl socialinio darbuotojo pareigų Gargždų socialinių paslaugų centre nesuabejojau ir atėjau į pokalbį, kurio metu pajutau, jog noriu ir galiu čia dirbti. Įžvelgiau šio darbo prasmę. Taip ir pradėjau mažais žingsneliais. Žinoma, buvo daug mokymų, darbo su komanda. Pati daug skaičiau, domėjausi šia sritimi ir po dvejų metų jaučiuosi tikrai gerai eidama šias pareigas.

– Kokius išskirtumėte savo darbo pagrindinius privalumus ir trūkumus?

– Didžiausias privalumas – tai šio darbo prasmės įžvelgimas. Vedu mokymus būsimiems globėjams, įtėviams ir matau didžiulį skirtumą, kokie žmonės būna prieš mokymus ir kaip jie jaučiasi po to. Labai geras jausmas lydi ir tą momentą, kai vaikui randame globėjus – akivaizdžiai pamatome savo darbo rezultatus.

Iš minusų būtų galima įvardinti tai, kad globėjų vis dar trūksta. Darbo išties daug, tenka daug bendrauti su skirtingais žmonėmis, specialistais, tiek telefonu, tiek gyvai, tai reikalauja lankstumo. Juolab kad mokymai globėjams, savipagalbos grupių susitikimai, vaikų susitikimai su biologinės šeimos nariais vyksta vakarais, po darbo valandų. Tad tenka aukoti šeimos laiką. Užmokestis taip pat ne visai adekvatus atliekamam darbui.

Apsisprendimas visam gyvenimui

– Ar tiesa, kad ypač vyresniems vaikams yra sudėtinga rasti globėjus?

– Taip, tai vienas iš didžiausių skaudulių. Daugelis nori į savo šeimą priimti vaiką nuo gimimo iki 5 metų amžiaus. O mokyklinukų, vyresnių vaikų prisibijoma, visuomenėje yra daug sukurta neigiamų stereotipų, kurie lemia žmonių pasirinkimus. Iš viso Klaipėdos rajone, bendruomeniniuose globos namuose, auga 19 vaikų. Visi mokyklinio amžiaus. Šis skaičius, lyginant Lietuvos mastu, nėra didelis.

Ką svarbiausia suvokti žmonėms, svajojantiems tapti globėjais?

– Tai apsisprendimas visam gyvenimui. Svarbiausia – besąlygiška meilė. Dažnai būsimi globėjai būna iliuzijoje, jog priims vaiką, jį išpraus, gražiai aprengs, suteiks galimybę mokytis, jam parodys pasaulį. Tačiau ši iliuzija labai greitai išgaruoja mokymų metu. Pirmiausia, ką turi padaryti globėjai, tai padėti vaikui išgyventi neigiamus jausmus, atsiskyrimą nuo tėvų ir kitas netektis bei traumas, kurias jis patyrė. Tėvų netektis yra didžiulė trauma, o juk vaikai kartais būna patyrę ir smurtą, išgyvenę nepriteklių – kiekvieno situacija individuali. Būtent mokymų metu būsimi globėjai, įtėviai ir nusiima tuos rožinius akinius. Vaiką reikia besąlygiškai mylėti ir priimti tokį, koks jis yra, be jokių savo lūkesčių.

Elgesio problemos – dėl vidinio skausmo

– Minėjote, jog visuomenėje gajūs neigiami stereotipai dėl globos. Kokie jie?

– Savo veiklą viešiname, dalyvaujame miesto šventėse, turime daug spalvingų lankstinukų, informacijos, tačiau dauguma žmonių stengiasi ne užsukti į mūsų palapinę, o apeiti, nusukti žvilgsnį. Vienas tėtis, vesdamasis pro šalį du savo vaikus, jiems net pasakė, jei neklausys, štai kur pateks. Dar trūksta sąmoningumo. Patys globėjai taip pat nenori viešintis dažniausiai dėl vaikų, nes po to jie mokykloje patiria patyčias. Į globėjus, globotinius vis dar žiūrima per padidinamąjį stiklą. Nesuprantama, kad vaiko elgesio problemos kyla iš jo begalinio vidinio skausmo. Tačiau turime kuo didžiuotis, yra daug nuostabių globėjų šeimų, žinoma, jos taip pat susiduria su problemomis, bet viskas išsprendžiama. Juolab kad kiekviena šeima turi globos koordinatorių, kuris juos lydi per visą globos procesą iki tol, kol vaikui sukanka 18 metų. Šis koordinatorius visada padeda, konsultuoja rūpimais klausimais, tarpininkauja, galime pasiūlyti psichologo, psichoterapeuto paslaugas ir pan.

– Ar pati turite vaikų ir kaip Jūsų darbas pakeitė mamos rolę?

– Auginame du sūnus, vyresnysis lanko šeštą klasę, jaunėlis – pradinukas. Kai pradėjau čia dirbti, išties po truputį keičiausi, nebeliko tokių didelių lūkesčių, spaudimo. Vis bandome „perdaryti“ vaiką, kad jis atrodytų taip, o ne kitaip. Leidžiu sūnums laisvai reikšti savo mintis, suteikiu daug daugiau laisvės. Pati taip pat esu labiau atsipalaidavusi, laisvesnė. Juk vaikams daug įdomiau su tavimi bendrauti, kai tu ne auklėtojas, o draugas, palaikytojas. Nebeliko moralizavimo, kažkokių stabdžių. Anksčiau labiau buvau kontrolierė, bandanti atitikti visuomenės standartus, o dabar svarbiau jausmai ir tarpusavio santykiai.

– Kaip pavyksta atsiriboti nuo darbo, pailsėti?

– Ne visada pavyksta, tačiau turime suprasti, kad esame tik sistemos dalis, atliekame savo pareigas kaip galime geriausiai, tačiau nesame visagaliai. Padeda ir mokymai, kurie mums vyksta. Mokomės neprarasti savitvardos, „neperdegti“, o tai dažnai atsitinka dirbant socialinėje srityje. Labiausiai atsipalaiduoju aktyviai leisdama laisvalaikį, mėgstame išvykti su šeima, auginame du šunis, tad pasivaikščiojimai, kelionės, susitikimai su draugais – atgaiva. Žiemą slidinėjame, vasarą ilsimės prie jūros. Turime kiemą, šiek tiek auginu daržovių, tad laisvas laikas pralekia labai greitai.

Tai žinotina

Norintieji globoti šeimoje be tėvų globos likusį vaiką turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, pateikti prašymą, sveikatos pažymą ir bus pradėta globos šeimoje procedūra.

Visi asmenys, išskyrus artimus giminaičius, norintys globoti vaiką, privalo išklausyti mokymus pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, kurią sudaro 7 skirtingos temos ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai, tačiau pagal poreikį gali būti organizuojama ir daugiau. Tarnybos atestuoti asmenys grupinių ir individualių susitikimų metu ištiria pareiškėjų gyvenimo sąlygas, gyvenimo būdą, atlieka pasirengimo vaiko globai įvertinimą ir parengia išvadą. Vertinimo metu žmonėms tenka ne tik išklausyti teoriją, bet ir atlikti praktines užduotis, pasigilinti į savo jausmus, panagrinėti savo išgyventas netekčių patirtis. Pareiškėjų vertinimas atliekamas pagal 5 gebėjimus, tai, kaip asmenys gebės vaikui užtikrinti saugią fizinę aplinką, pasirūpinti jo sveikata, raidos sunkumų kompensavimu. Svarbu išsiaiškinti, koks būsimų globėjų ar įtėvių požiūris į vaiko biologinę šeimą. Šių ryšių tęstinumas ir užtikrinimas labai svarbus. Jei globėjai vengia kalbėti su vaiku apie jo biologinę šeimą arba smerkia tėvus, vaikas jaučiasi blogai, melas sukuria įtampą, kuria emocinį atotrūkį tarp globėjų ir vaiko. O atvirumas priešingai – suartina, nors kartais tiesą ir labai sunku pasakyti. Vertinamas ir globėjų gebėjimas bendradarbiauti su specialistais. Po vertinimo pateikiama išvada, kurioje atskleidžiama, ar globėjai pasirengę savo šeimoje globoti vaiką. Išvadoje yra nurodoma, kokio amžiaus, kokios lyties vaiką (-us) pareiškėjai pasirengę priimti į šeimą.

Agnė ADOMAITĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių