Gundymas vaikišku šampanu – kelias link priklausomybės

Vaikiškas šampanas ant vaikų švenčių stalo kai kuriems suaugusiesiems atrodo normalu, tačiau galimos pasekmės gali būti kur kas liūdnesnės. Jau ankstyvoje vaikystėje ugdomi įgūdžiai skatina alkoholio vartojimą ateityje. Todėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė dar 2016 metais gruodžio mėnesį pateikė siūlymą drausti prekiauti alkoholį imituojančiomis prekėmis. Šis siūlymas vis dar svarstomas.

Skaudi jaunuolių patirtis

Pakalbinti keli jaunuoliai teigė, kad ant šventinio stalo visada būdavo vaikiškas šampanas, o mokykloje „rūkydavo“ šokoladines cigaretes. Šiandien jie arba jau turėjo, arba turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.

Algirdas (vardas pakeistas) „Bangai“ pasakojo, kad prieš kelerius metus beveik kiekvieną rytą pabusdavo su skaudančia galva ir iš proto varančiomis mintimis. „Nebenorėjau vėl atsibusti su mintimi, kad noriu išgerti, todėl pasakiau sau, kad užtenka, ir nuo tada tiek daug nebegeriu“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi Algirdas. Jis taip pat pripažino, kad vaikystėje nuolat matydavo girtą tėvą, nors augo tik su mama, dažnai matydavosi ir su juo.

Kalbintieji patvirtino psichologų teiginį, kad vaikai, užaugę ne su tėvais arba tik su mama, paguodos ieško draugų kompanijose arba problemas sprendžia gerdami. „Jaunuoliai vartoja alkoholį norėdami pritapti, išbandyti naujoves, dėl neturėjimo savo nuomonės, nepasitikėjimo, žemos savivertės. Labai daug kas bando „užgerti“ savo problemas, nes yra daug vaikų, neturinčių tėvų, arba negaunančių pakankamo dėmesio iš jų“, – sakė psichologė Dalia Bieliauskienė.

Jonas (vardas pakeistas) daugiausia laiko praleisdavo su močiute, nes mama išvykdavo į užsienį dirbti, o tėvo nebuvo. „Mano mama sako, kad aš alkoholikas, ar taip yra, nežinau. Kiekvieną vakarą prieš miegą išgeriu po taurę vyno, per savaitę – gal butelį. Stipriuosius alkoholinius gėrimus vartoju tik svarbių švenčių metu“, – gyvenimo patirtimi dalijosi Jonas.

Drausti ar nedrausti?

Valdžios opozicija ir pozicija sutaria, kad reikia šviesti jaunąją kartą ir sudaryti sąlygas, kad jiems alkoholis būtų sunkiai prieinamas. Pradėjus svarstyti pataisą dėl draudimo prekiauti alkoholį imituojančiomis prekėmis, nuomonės išsiskyrė.

Ūkio ministerija nepritaria šiai pataisai. „Pasiūlyme nėra aiškaus pagrindimo, mokslinių tyrimų, kurie tvirtai ir aiškiai pasakytų, kad vaikiškas šampanas gali daryti poveikį ateityje žmogaus polinkiui į alkoholizmą“, – teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė.

Su išsakyta nuomone nesutinka pataisos iniciatorė, parlamentarė A. Kubilienė: „Yra atlikta daug analizių, mokslinių tyrimų. Iš tikrųjų užtenka pabūti su vaiku kelias valandas, tada puikiai galima pamatyti, kaip jis atkartoja suaugusiųjų elgesį.“ „Vienas iš svarbiausių valstybės alkoholio kontrolės politikos principų yra drausti priemones, skatinančias pirkti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Jeigu mes sakome, kad tabako gaminius imituojančios prekės patenka į tabako kontrolės įstatymo reguliavimą, tai reiškia, kad tas pats gali būti padaryta ir su alkoholį imituojančiomis prekėmis“, – aiškino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

Kita Ūkio ministerijos išsakyta nuomonė, kad tokia pataisa pakenktų verslui. Verslas teigia, kad tai nėra populiariausia prekė. „Vaikiškas šampanas nėra itin populiarus gaivusis gėrimas, kurį dažniausiai rinktųsi pirkėjai. Paprastai pirkėjai vaikams švenčių progomis perka sulčių ar gazuotų gaiviųjų gėrimų, kurių pardavimai šiemet auga. Tuo tarpu vaikiško šampano populiarumas kasmet vis labiau menksta. Mūsų prekybos tinklo duomenys rodo, kad 2017 metais jo parduota 30 proc. mažiau. Šiais metais taip pat fiksuojame tendencingai mažesnius pardavimus nei pernai“, – teigė „Maxima“ prekybos tinklo Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Bangos“ feisbuko puslapyje skaitytojai reiškė skirtingas nuomones, nors didžioji dalis palaikytų pataisą. Tačiau yra kita problema: žmonės pavargo nuo nuolatinių draudimų ir skatina valdžią neiti paprasčiausiu keliu, o galvoti apie kitokias priemones kovojant su alkoholio vartojimu.

Švietimas – būdas keisti

Reklama, suaugusiųjų elgesys yra vieni iš pagrindinių būdų įgyti alkoholio vartojimo įpročius. „Tiek per suaugusiųjų susibūrimus vartojamas alkoholis, tiek per vaikų šventes geriamas vaikiškas šampanas formuoja vaiko įpročius. Kuriamas elgsenos modelis, kad šventė yra neįmanoma be alkoholinių gėrimų, tad tikėtina, kad vėlesniame amžiuje vaikui gali kilti noras pabandyti tikrų alkoholinių gėrimų. Daugelis tėvų nė nesusimąsto, kad taip netinkamai ugdo savo vaikus“, – mokslininkų pateiktą medžiagą dėstė Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė.

Daug kalbama, kad jaunimą bei visuomenę reikėtų šviesti, tačiau valdžia vis dar pasirenka draudimus. „Draudimas dar labiau skatina pirkimą, uždrausta prekė yra įdomesnė. Gamintojai turėtų būti suinteresuoti parduoti savo prekę, bet kažkokiu kitokiu būdu. Vaikams priimtina tara, bet jokiu būdu nepanašia į alkoholinius gėrimus. Galėtų būti sultys ar kiti gaivieji gėrimai, skirti vaikų šventėms, kurie neimituoja alkoholio. Tuo pasirūpinti galėtų patys gamintojai“, – svarstė D. Bieliauskienė.

Pasak psichologės, švietimas yra viena geriausių priemonių pakeisti esamą padėtį. „Pirmiausia reikėtų šviesti tėvus, kad jie turėtų pakankamai žinių tuo pasirūpinti. Darželiuose, mokyklose vedamos paskaitėlės vaikams, kurias paruošia patys tėvai, nevartojantys tokių dalykų. Žiniasklaidoje skleidžiama tokia informacija, diskusijos šia tema taip pat prisidėtų prie situacijos keitimo“, – mintis išsakė psichologė.

„Planuojame aktyvinti Klaipėdos rajono bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, kurios mūsų rajone nėra aktyvios priklausomybių prevencijoje“, – teigė „Bangai“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Ūkio ministerija savo poziciją dėl draudimo prekiauti alkoholinius gėrimus imituojančiomis prekėmis pateiks artimiausiu metu.