Gydytojo devizas – „Sudegu, šviesdamas kitiems“
Priminsime, kad buvęs gargždiškis, kardiologas, prof. Raimondas KUBILIUS yra ne tik puikus medikas, bet ir turi žurnalistinių gebėjimų pakalbinti savo kolegas. Tad „Bangos“ skaitytojams siūlome kraštiečio kardioprotekcinį pokalbį su LSMU Kauno klinikų Širdies centro širdies aritmijų skyriaus vadovu prof. Arnu PUODŽIUKYNU.
– Ar žmogui galima išvengti ritmo sutrikimų bei klastingų širdies blokadų?
– Kaip ir daug kur gyvenime: kai ką mes galime pasirinkti, kai ko išvengti, tačiau yra dalykų, kurie ateina, ir niekas mūsų neklausia… Antra vertus, gyvenimas dažniausiai nesustoja. Kai kas nors įvyksta, mes nesirenkame pradinės situacijos, yra taip, kaip yra. Žiūrime, ką šioje situacijoje galima padaryti, kaip padėti pacientui. Manau, kad žmogui labai daug kur duotas diapazonas „nuo… iki“. Jei viską darysi tinkamai (kas apima mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą), pasiimsi tau skirtą maksimumą, o jei viską darysi netinkamai, pasiimsi tau skirtą minimumą. Dažnai kaip pavyzdys pateikiamas Vinstonas Čerčilis, kuris neišleido cigaro iš burnos, turėjo perteklinio svorio, mėgo viskį ir išgyveno 90 metų. Bet jei būtų to nedaręs, gal būtų pasiekęs ir 120 metų amžiaus, o dabar pasiėmė tik sau skirtą minimumą. Ir atvirkščiai: aktyvus, lieknas, sportuojantis žmogus paliko šį pasaulį būdamas 58 metų. Tačiau jei būtų elgęsis netinkamai, gal būtų išėjęs ir 40-ies…
– Neabejojame, kad, gydant įvairias aritmijas, laidumo sutrikimus ir esant tinkamam paties paciento įsitraukimui, galime ir nepajusti šių ligų naštos?
– Šiuolaikinė medicina iš tiesų gali labai daug. Žmogaus gyvenimo trukmė dėl medicinos ir technologijų pažangos pailgėjo neįtikėtinai. Ypač tai liečia tuos pacientus, kuriuos užklumpa anksčiau buvę mirtini širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Jei netikite, pereikite per Kaune esančias senąsias Petrašiūnų kapines ir pažiūrėkite, kokios datos surašytos ant paminklų.
O dėl gyvenimo kokybės, tai ji ir taip kinta su kiekvienais gyvenimo metais, ypač kai susiduriame su liga. Bet žmogus juk moka prisitaikyti, tiek, kiek reikia, pakeisti gyvenimo rutiną: laiku išgerti paskirtą tabletę, kartą per metus nueiti pasitikrinti implantuotą prietaisą. Juk kai ateina žiema, mes pradedame rištis šaliką, mautis kepurę ir pirštines. Ir nesakome, kad mūsų gyvenimo kokybė pablogėjo, tiesiog dabar yra toks gyvenimo etapas, kuriame reikalinga tam tikra elgsena.
– Kokia Jūsų kasdienė kardioprotekcija ir fizinis aktyvumas?
– Pats sunkiausias klausimas man pačiam: kai išdirbi darbo dieną operacinėje su visom švino apsaugom nuo rentgeno spinduliuotės, o nusiėmęs jas esi visiškai šlapias, papildomo krūvio norisi mažai. Tada ir pats jautiesi kaip tas išgręžtas šlapias skuduras, užmestas ant kėdės atkaltės. Tačiau tai atitinka kažkada dar mokykloje suvoktą gydytojo gyvenimo prasmę: gydytojo simbolis yra žvakė, o devizas – „Sudegu, šviesdamas kitiems“. Gal tik savaitgaliais ir per atostogas, kai išsimiegi fiziologiškai būtiną valandų skaičių, ateina skaidrios mintys apie kardioprotekciją.
