Gyvenimas atsiskleidžia ne tik knygose

Bibliotekininkė R. Paročkienė: „Knygos eina pas vaikus, po to jie su tėvais ateina į biblioteką.“

Gyvenimas atsiskleidžia ir knygose, ir jų skaitytojų kūryboje – Plikių bibliotekoje tai matyti eksponuojamuose menine gyslele apdovanotų vietinių gyventojų darbuose.
„Gyvenimas kaip ir siuvinėjimas – kitoje pusėje atrodo kiek painu, tačiau iš gerosios pusės tai kruopščiai sudėliotas paveikslas“ – perskaitai taiklų pastebėjimą Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Plikių filiale prie eksponuojamos paveikslų parodos. Plikių Ievos Labutytės mokykloje dirbančios mokytojos Ritos Domarkienės kryželiu ant schemų siuvinėti paveikslai taip kruopščiai, preciziškai atlikti, kad ne iš karto atpažįsti, jog tai ne tapyba. „Šimtasiūlis menas“ – įvardijo bibliotekininkė Rita Paročkienė. Kiek kantrybės, užsispyrimo reikėjo, kol išryškėjo šie vaizdai. Bet išmanančios šią techniką siuvinėtojos patikina, jog tai ir raminantis užsiėmimas.
Meninės prigimties ši Plikių bendruomenės narė savo gebėjimus atskleidžia ir vietos mėgėjų teatre „Ciongas“.
Plikių bibliotekoje teko matyti ne vieną parodą. Bibliotekininkė R. Paročkienė stengiasi skleisti žinią apie šiame krašte gyvenančius kūrybiškus žmones. „Jų čia yra – noriu, kad ir kiti bibliotekoje apsilankantys žmonės pamatytų jų kūrybą, džiaugtųsi menu, – kalbėjo R. Paročkienė. – Juk čia atvyksta tėvai su vaikais ne tik iš miestelio – iš Slengių, Klemiškės ir kitų kaimų.“
Lankytojai prisimena anksčiau čia eksponuotus miestelio gyventojo Česlovo Silkausko tapybos darbus, Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos italų kilmės mokytojo Pjero dėliones „Italijos vaizdai“, jaukų ir šiltą šios parodos pristatymą. Prieš kelis mėnesius buvo eksponuojama paroda kalbininko Juozo Laboko 120-ųjų gimimo metinių proga.
Ne tik bibliotekininkai pastebi, kad jaunimas dabar informacijos ieško internete, socialiniuose tinkluose – knygų, spaudos poreikis mažėja. Ieškoma būdų, kaip nuo mažens vaikus sudominti knyga. Plikių bibliotekoje rengiamos neįprastos edukacijos. „Ateina mūsų skaitytojos Onutė, Genovaitė, Marytė, ir mes sukome galvas, kaip pasiūti pasakos „Trys paršiukai“ personažus – lėles, kurias užsimovęs ant rankos galėtum vaidinti, – šypsojosi bibliotekininkė. – Ir sugalvojome, kaip kirpti ir siūti – turime tris paršiukus ir vilką, dabar siuvame „Raudonkepuraitės“ personažus. Nešini knygų krepšį su jais eisime pas darželinukus, kad jiems būtų įdomiau klausytis pasakų. Knygos eina pas vaikus, po to jie su tėvais ateina į biblioteką.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content