Gyvenimo pilnatvė sulaukus brandžios sukakties
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius A. Bauža: „Per 30 metų teko daug padaryti, kad visuomenė būtų saugi dėl tiekiamo maisto, būtų sveiki gyvūnai, neužsikrėstų žmonės.“
„Pasodinau ne vieną medį, pastačiau namus, užauginau vaikus. Gyvenimas bėga, bet rūpesčių nemažėja – gyvenu pilnavertį gyvenimą“, – šypsodamasis ištarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas BAUŽA, vakar minėjęs 60-ąjį gimtadienį, taip pat 30 metų darbo sukaktį šioje institucijoje. Nelengvas buvusios santvarkos virsmas, sudėtingas integravimasis į Europos Sąjungą, europinių teisės aktų įgyvendinimas. Sukaktuvininkas laimingas, kad sėkmingai susiklostė karjera, išsaugota darni šeima, kad vaikai pasirinko gražų, teisingą gyvenimo kelią.
Jubiliejaus išvakarėse „Bangos“ korespondentė kalbėjosi su A. Bauža.
Profesijos pasirinkimas – iš tėvuko
Tauragės rajono kaime užaugusiam Antanui nekilo abejonių, kokią profesiją rinktis. „Tėvukas buvo veterinarijos gydytojų pagalbininkas – sanitaras, žinojęs ir mokėjęs pagrindinius dalykus, kaip padėti sergantiems gyvuliams. Man buvo suprantamas šis darbas: bendrauti su žmonėmis, teikti pagalbą gyvūnams, pagydžius – džiaugsmas. Todėl jau septintoje klasėje žinojau, kuo būsiu. Baigęs vidurinę mokyklą 1979 metais įstojau į Veterinarijos akademiją“, – atskleidė A. Bauža.
Ką tik „iškeptas“ veterinarijos gydytojas, neturėdamas praktinių įgūdžių, įsidarbino valstybinėje įstaigoje, bet greitai „popierinį“ darbą išmainė į tikrą, kurio mokėsi penkerius metus. 1985 m. jis tapo „Jaunosios gvardijos“ kolūkio Kretingos rajone vyriausiuoju veterinarijos gydytoju.
„Ekonomiškai stipriame ūkyje buvo daug gyvulių – teko dirbti fermose, žmonės irgi dieną naktį kvietė, nes laikė karvių, kiaulių, tik reikėjo įgyti jų pasitikėjimą“, – dalijosi jaunystės patirtimi sukaktuvininkas. Jam iki šiol smagu prisiminti vienos gyventojos padėką vietiniame laikraštyje už išgydytą gyvulį.
Trisdešimtmečiui – atsakingos pareigos
Tarsi dovana trisdešimtmečio proga – atsakingos pareigos: 1991 m. vasario 5 d. A. Bauža paskirtas Kretingos rajono veterinarijos ligoninės vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. „Oficialaus konkurso nebuvo, bet važiavau pokalbių į Vilnių“, – prisiminė sukaktuvininkas, šią datą laikantis viena svarbiausių savo gyvenime – sėkmingos karjeros pradžia valstybės tarnyboje.
Jis kalbėjo, jog po 5 metų įsiūlė užimti Klaipėdos apskrities veterinarijos tarnybos viršininko pareigas. Tuomet ji tik gyvūnų sveikata rūpinosi – gyvūnų gerovės, kuri vėliau tapo viena svarbiausia užduotimi, tebuvo užuomazgos. Netrukus po reorganizacijos 2000 m. funkcijos išsiplėtė, nes tapo Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot pašnekovo, laboratorijos buvo labai silpnos, pastatai techniškai, morališkai pasenę, net tualetas stovėjo lauke. „Pastatėme naujas biuro patalpas, laboratoriją, atitinkančią Europos Sąjungos standartus. 2004 m. ją akreditavo Vokietijos tarptautinė akreditacijos tarnyba (DAP) maisto mikrobiologiniams, cheminiams tyrimams. 2004 metais Lietuva tapo Europos Sąjungos nare – atsivėrus sienoms reikėjo kompetentingai tikrinti įvežamus maisto produktus, – dėstė A. Bauža. – Mūsų tarnybos kontrolė plati – 48 sritys: maisto tiekimo grandinė nuo lauko iki stalo, nuo tvarto iki stalo, gyvūnų gerovė, maisto kontrolė (vandens, prekybos, viešojo maitinimo, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamyba, maisto papildų prekyba, importas-eksportas ir kita). Klaipėdos rajone veikia didžiausia šalyje gyvūnų maisto gamybos įmonė „Mars Lietuva“. Mūsų specialistas sertifikuoja į trečiąsias šalis išvežamą jos produkciją.“
Integravimasis vertė tobulėti
Pasak pašnekovo, sudėtingas buvo integravimasis į Europos Sąjungą. „Mūsų tarnyba turėjo įgyvendinti teisės aktus: maisto gamybos srityje galiojo europiniai reikalavimai, nes visoje Sąjungoje – bendra rinka. Juos įgyvendinant turėjo keistis maisto gamybos įmonės, gyvulių auginimas – visa maisto grandinė turėjo atitikti reikalavimus. Atvykusios tarnybos pirmiausia tikrino mūsų specialistų kompetenciją, o po to – įmones, – atskleidė A. Bauža. – Iššūkis buvo skerdyklos – daug mažų skerdyklėlių veikė Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos rajone. Jos turėjo atitikti europinius standartus: skerdimo higienos, savikontrolės, gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir kitus. 2002 m. atvykus Europos Sąjungos veterinarinei tarnybai buvo akredituota Vėžaičiuose įsikūrusios įmonės „Skinija“ skerdykla – viena pirmųjų Lietuvoje. Nuo to laiko ji galėjo eksportuoti mėsos produkciją į Europos Sąjungą.“
Įgyvendinti europinės teisės reikalavimus reikėjo daug žinių, todėl buvo priversti mokytis. A. Bauža Kauno technologijos universitete baigė magistrantūros studijas, administravimo programą. Išmokęs anglų kalbą jis dalyvavo mokymuose, kursuose ne tik Europos Sąjungos valstybėse, bet ir stažuotėse JAV. „Augo mūsų tarnybos kompetencija. Ir dabar mokomės, tobulinamės, keliame kvalifikaciją, kad gerai vykdytume uždavinius. Džiaugiuosi buvusiais vadovais – Kazimieru Lukausku, Jonu Miliumi, dabar – Dariumi Remeika. Esu dėkingas savo komandai, kuri įgyvendina keliamus tikslus ir uždavinius, todėl nebuvo didelių nelaimių dėl maisto, gyvūnų ligų. Juk reikėjo įveikti pasiutligę, kuri Klaipėdos rajone buvo pasiekusi piką – apie pustrečio šimto atvejų per metus. Bet 5 metus iš lėktuvų vykdžius laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją nuo 2011 metų jos nebeliko. Dabar išbandymai – afrikinis kiaulių maras: pernai nustatytas užsikrėtęs šernas Judrėnų seniūnijoje; paukščių gripas, kuriuo uostamiestyje susirgo gulbės; taip pat COVID-19 virusas, kuris pavojingas ne tik žmogui“, – dėstė A. Bauža.
Padaugėjo pavaldinių ir atsakomybės
A. Bauža kaip ekspertas mokė naujųjų Europos Sąjungos narių veterinarijos specialistus.
Jis patikino, jog per 30 metų teko daug padaryti, kad visuomenei būtų tiekiamas saugus maistas, būtų sveiki gyvūnai, neužsikrėstų žmonės.
Per tą laiką ši institucija ne kartą keitėsi, o po paskutinės reformos pernai tapo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentu. Pasikeitė įstaigos struktūra – anksčiau dirbus Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybėse pernai prijungtos Kretingos, Palangos, Skuodo ir Šilutės rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tapo Klaipėdos departamento skyriais. „Padaugėjo pavaldinių ir atsakomybės“, – akcentavo A. Bauža, laimėjęs konkursą Klaipėdos departamento direktoriaus pareigoms eiti.
Suderino šeimą ir karjerą
Brandaus jubiliejaus sulaukęs A. Bauža džiaugiasi gyvenimo pilnatve. „Pavyko ir medį pasodinti, ir namus pastatyti, ir vaikus užauginti su žmona darniai gyvenant, ir karjera sėkmingai susiklostė. Ši visuma žmogų daro laimingą“, – šypsojosi sukaktuvininkas.
Su bendraamže žmona Dalia, veterinarijos gydytoja, santuokoje gyvena 37 metus – susituokė studijų metais. Užaugino sūnų ir dukrą, kurie nuo jaunumės žaidė krepšinį ir per jį išvyko į JAV, ten sportavo ir studijavo universitete. Grįžęs Karolis įstojo į Oksfordo universitetą, o baigęs vėl išvyko – Klivlendo klinikose dirba kardiochirurgu, o Eglė – kineziterapeutė. Baužų šeima viliasi, kad vaikai sugrįš į Lietuvą. „Džiaugiamės, kad jie siekė tikslų, įgijo profesijas. Džiaugiamės pirmuoju ir laukiame daugiau anūkų“, – kalbėjo A. Bauža. Jis neslėpė, jog dėl karjeros šeimai pritrūkdavo laiko. „Vaikai užaugo geri, bet jais labiau rūpinosi žmona – esu labai pareigingas, todėl man visada rūpėjo pirmiausia padaryti darbą“, – atskleidė sukaktuvininkas. O kaip šiais, šeimai nepalankiais, laikais pavyko išsaugoti santuoką? „Aš esu atsakingas valstybės tarnautojas ir šeimos vyras. Prie altoriaus prisiekęs, to ir laikausi“, – šypsojosi A. Bauža.
Pasak jo, visuose gyvenimo tarpsniuose susiduriama su tam tikromis problemomis. „Bet aš nepratęs dejuoti – ištikus sunkumams, iš karto galvoju, kaip išspręsti, kad būtų geriau. Reikia būti optimistu, – patikino pašnekovas. Dabar užgriuvusi pandemija, bet kolektyvas susitelkė, laikosi karantino reikalavimų ir vykdo visas būtinąsias priemones, patikrinimus, kad visuomenė būtų saugi. Pandemiją sureguliuos skiepai – ir raupai, ir pasiutligė, ir kitos ligos kontroliuojamos bei valdomos skiepais, vakcinomis, o kitos priemonės tik laikinai gelbsti“, – akcentavo A. Bauža.
Atokvėpis po darbo – savo sodyboje Vydmantuose, Kretingos rajone. „Esu bičiulis – puoselėju 5 bičių šeimas. Turime daržą, šiltnamių, užsiauginame ekologiškų daržovių. Medžioklė – mano pomėgis, todėl parūpinu žvėrienos. Mes stengiamės maitintis sveikai, – atskleidė pašnekovas. – Visą gyvenimą man rūpėjo sportas: jaunystėje žaidžiau tinklinį, o dabar lankausi baseine (iki pandemijos), važinėju dviračiu, patinka šiaurietiškas ėjimas.“
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
