Gyvūnų mylėtojams Gargždų turguje – vertingi specialistų patarimai

Apie „Mulan“ fondą pasakojusi šunų dresūros mokyklos „Klaipėdos šunys“ atstovė Lauryna Liepuonienė (kairėje) sakė, kad žmonės dažniausiai įsivaizduoja, jog šunys asistentai padeda tik akliems žmonėms, bet iš tikrųjų jie tampa ir raidos, ir klausos sutrikimų turinčių, epilepsija sergančių žmonių pagalbininkais. 1–2 metus ruošiami šunys asistentai šeimai nieko nekainuoja, nors paruošimo kaina yra 25–30 tūkst. eurų.
L. Stirbytė, auginanti Marselį, sakė, kad kitąmet į Gyvūnų dienai skirtą šventę stengsis pritraukti dar daugiau gyvūnų priežiūros specialistų.

Pasaulinę gyvūnų dieną Gargždų turgaus vadybininkė-administratorė Loreta Stirbytė nusprendė paminėti skatindama gargždiškius daugiau dėmesio skirti savo augintiniams. Į Gargždų turgų ji pakvietė įvairių specialistų, kurie mielai atsakė į gyvūnų šeimininkų klausimus ir negailėjo vertingų patarimų.
Pastangos šviesti
Skirtingose palapinėse Gargždų turguje šeštadienį nuo pat ryto įsikūrė gyvūnų globos namų „Nuaras“, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyriaus, šunų dresūros mokyklos „Klaipėdos šunys“, veterinarijos vaistinės „Aras“ atstovės, internetinės parduotuvės „Shiboo“, prekiaujančios natūraliais produktais, papildais ir kt., skirtais gyvūnams, savininkė.
„Kadangi mano sesuo Jolanta dirba šunų trenere Klaipėdos apskrityje ir užsiima dar daug veiklų, susijusių su gyvūnų priežiūra, Pasaulinės gyvūnų dienos proga kilo mintis į Gargždų turgų pakviesti specialistų, kurie edukuotų gyventojus gyvūnų priežiūros klausimais“, – prieš renginį šeštadienį sakė L. Stirbytė. Jos pastangas įvertino į Gargždų turgų su augintiniais atėję gargždiškiai, kurie naudojosi nieko nekainuojančiomis konsultacijomis, galėjo įsigyti kokybiškų prekių savo gyvūnams, aukojo „Nuarui“, matydami naujų šeimininkų laukiančius du šuniukus ir du kačiukus. Vėliau paaiškėjo, kad Gargžduose gyvūnėliai naujų namų nerado ir grįžo į prieglaudą.
Dalijosi istorijomis ir patirtimi
Su augintiniais į turgų atėję gargždiškiai dalijosi ir savo augintinių istorijomis, deja, ne visos jos buvo smagios. „Iš gyvūnų prieglaudos priglausto šuns naujoji šeimininkė papasakojo, kaip jų namuose atsirado augintinė. Senjorų pora neįtikusią augintinę, kaip spėjama, mušė, o tada atidavė į prieglaudą. Laimei, šunelis iš prieglaudos pateko pas gerus naujus šeimininkus, kurie bando ją socializuoti. Šuo naujoje šeimoje gyvena jau antrus metus, bet iki šiol bijo žmonių ir net nuo žvilgsnio dreba“, – pasakojo L. Stirbytė. Kaip koreguoti ir šio šuns elgesį, patarė Loretos sesuo Jolanta, kuri atstovavo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Pajūrio skyriui. Lietuvos sveikatos mokslų universitete gyvūno ir žmogaus sąveikos specializaciją studijuodama Jolanta Kaune dirbo dresūros mokykloje, kur įgijo praktikos ir tapo Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja. Ji dalyvauja ir savanoriškos organizacijos „K9 paieška“, kuri neatlygintinai ieško Lietuvoje dingusių žmonių, veikloje. „Man svarbu šviesti žmones ir gyvūnų elgsenos koregavimo klausimais, ir supažindinti, kokia veikla užsiima „K9 paieška“, galbūt ir jie panors tapti tokiais profesionalais“, – sakė J. Stirbytė, dresavusi balandžius, šunis, kates, žirgus ir net triušius, bet vis dėlto pasirinkusi šunų dresūrą. Ji į savo namus priima probleminio elgesio šunis, kurių šeimininkai turi tikslą ir mokosi patys, kaip elgtis su tokiu gyvūnu. Svarbiausia, ko reikia šeimininkams, – tai kantrybės, nes, pasak Jolantos, joks specialistas negali pažadėti, kad ir po trijų savaičių užsiėmimų gyvūno elgesys pasikeis, tad reikalingas nuolatinis darbas.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės ir asmeninio
archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content