Į finansinį užribį – ne savo noru

Norint gauti išankstinę pensiją, reikia kone sunešioti geležines klumpes. Ir kai sakome, kad senatvės pensija Lietuvoje yra labai maža, todėl būtina senatvei kaupti papildomai, negalima nepridurti, kad išankstinės senatvės pensijos pakanka tik nenumirti iš bado.
Remiantis viešai prieinamais „Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija šių metų balandį buvo 459,9 Eur, o vidutinė išankstinė pensija – 372,3 Eur.
Ne iš gero gyvenimo vyresni žmonės stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau nei norėtų. Apklausos rodo, kad per dvejus pastaruosius metus padaugėjo gyventojų, kurie investuoja į savo sveikatą ir išsilavinimą, nes ketina ir išėję į pensiją likti darbo rinkoje, baimindamiesi, kad senatvės pensijos pragyventi nepakaks. Tačiau kartais, artėdami prie pensinio amžiaus, žmonės nebeturi kitos išeities, kaip tik išeiti į pensiją anksčiau.
„Sodros“ duomenimis, šių metų balandį išankstinę senatvės pensiją gavo 7,1 tūkst. žmonių, iš jų 3,1 tūkst. vyrų ir 4 tūkst. moterų. Per metus gaunančiųjų išankstinę pensiją skaičius gerokai padidėjo: pernai tuo pačiu metu tokių žmonių buvo 5,6 tūkst. Kodėl gi žmonės ryžtasi eiti į pensiją anksčiau ir ką daryti, kad gyvenimas joje būtų oresnis?
Ne paslaptis, kad Lietuvoje durys atviros jaunystei, o vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į darbo rinką apipintas galybės stereotipų – bus nelankstūs, nepritaps prie jaunatviško kolektyvo, nenorės mokytis.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje žmonių nuo 55 iki 64 metų amžiaus nedarbo lygis 2022 metų pirmą ketvirtį siekė 8 proc. Vyrų buvo 7,5 proc., moterų 8,4 proc. Kaime nedarbo lygis buvo didesnis nei mieste. 55–64 metų amžiaus grupėje mieste nedarbo lygis buvo 7,1 proc. (vyrų 7,8 proc., moterų 6,6 proc.). Kaime nedarbo lygis praėjusį ketvirtį siekė 10,1 proc. – vyrų jis buvo 6,9 proc., o moterų – net 13,3 proc.
Akivaizdu, kad netekus darbo vyresniame amžiuje naują susirasti daug sunkiau, ypač žmonėms, kurie yra vyresni nei 55 metų ir gyvena ne didžiuosiuose miestuose. Ir mes nekalbame apie ilgalaikius bedarbius, nes į išankstinę senatvės pensiją, neturint būtinojo stažo, išeiti negalima.
Dalis žmonių vyresniame amžiuje susiduria ir su sveikatos problemomis, ypač dirbusieji sunkius fizinius darbus. Kita problema yra artimųjų ligos ir jų slaugos našta, kurios nenori dalintis valstybė, suteikianti tikrai menką pagalbą slaugantiesiems artimuosius. Negalėdami suderinti slaugos su darbu, dalis žmonių kaip šiaudo priversti griebtis išankstinės pensijos.
Prisimenant vidutinį išankstinės pensijos dydį, kuris balandį buvo 372,3 Eur, tiesiog privalu aktyviau diskutuoti apie ilgalaikį kaupimą ir jo skatinimą. Dažniausiai kalbame, kad trečioji pensijų pakopa, kaupiamasis gyvybės draudimas ir III pakopos pensijų fondai prisidės sprendžiant pensijų stygiaus problemą, tačiau juose sukaupti pinigai gali būti paspirtis ir gaunant išankstinę pensiją, o kai kuriais atvejais papildomas kaupimas gali būti net alternatyva jai.
Mūsų apklausos rodo, kad su gyvybės draudimu dažniau kaupia labiau išsilavinę, vidutines pajamas gaunantys gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai apsaugoti – vyriausi, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų žmonės apie tai kol kas linkę nemąstyti. Finansinis raštingumas – didelė problema, ir neskiriant jai pakankamai dėmesio, ypač mažų pajamų senatvėje šmėkla niekur nesitrauks.
Kad skatintume ilgalaikį kaupimą senatvei, reikia ne tik didinti finansinį gyventojų švietimą, teikti profesionalų konsultavimą ir siūlyti reguliuojamas, daugeliui žmonių suprantamas ir pritaikytas finansines priemones. Valstybės paskata mokestinėmis priemonėmis jautriausiai, mažiausiai pasiturinčiai gyventojų grupei galėtų būti svarbus postūmis kaupti ateičiai, skatintų domėtis ir didintų finansinį raštingumą.