Į marias kviečia pažvelgti milžino akimis
Atvykusieji į Dreverną nuo šiol gali savo akimis aprėpti marias ir gražuolę Kuršių neriją. Tokią galimybę atvėrė penktadienį oficialiai atidarytas apžvalgos bokštas. Neabejojama, kad penkių aukštų pastatui prilygstantis bokštas taps dar viena turistų traukos vieta pamaryje, mat atsiverianti panorama – tikra atgaiva akims.
Garantija – kol žmogus gyvuos
Į apžvalgos bokštą Drevernoje turistai galėjo lipti jau kurį laiką, tačiau oficialus jo atidarymas įvyko penktadienį. Pasidžiaugti statiniu sugužėjo būrys politikų, Savivaldybės administracijos atsakingų specialistų, rajono turizmo informacijos centro bei projekto vykdytojo – Gargždų krašto muziejaus darbuotojai.
15 metrų aukščio 66 648 Eur (230 122 Lt) kainavusį statinį didžiąja dalimi finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė, skyrusi
47 852 Eur. Dar 18 796 Eur gauta iš Europos žuvininkystės fondo, Lietuvos valstybės biudžeto ir Žemės ūkio ministerijos. Būtent statinio vertė kėlė daugiau diskusijų nei vizualinis vaizdas. Iš pradžių svarstyta, kad pakaks 140 tūkst. Lt, tačiau galiausiai prireikė vos ne dvigubai daugiau lėšų. Nepaisant to, bokštas iškilo, o rangos darbus buvo patikėta atlikti patikimam vietiniam rangovui UAB „Hidrostatyba“. Atidaryme dalyvavęs bendrovės valdybos pirmininkas Jonas Dumašius patikino, kad metalo konstrukcijų statinio garantija – „kol žmogus gyvuos“. Jis užsiminė, kad turistams būtų patikęs ir dar bent penketu metrų aukštesnis bokštas, tačiau 15 metrų – aukščiausia nesudėtingo statinio riba. Didesnio galbūt nebūtų laiminę net specialistai.
Dar tobulins
Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas neabejoja, kad pirmasis toks apžvalgos bokštas rajone trauks turistus. Dar prieš oficialias įkurtuves į šį vietos dangoraižį lipo panoramoje įsiamžinti panorę jaunavedžiai, pavieniai turistai. Atrakcija – nemokama ir veikianti visą parą.
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė įsitikinusi, kad bokštas turėtų sudominti iš tolo. „Buvau Kuršių nerijoje ir įsitikinau, kad iš ten mūsų bokštas irgi matosi“, – didžiavosi seniūnė. Šia naujove gundytis verta ne tik turistams, bet ir vietiniams. Nors jie jaučiasi išžvalgę apylinkes, vargu ar yra kitas būdas išvysti Drevernos glūdumoje besiganančius briedžius ir kitą laukinę fauną.
Užlipę į bokšto viršūnę lankytojai supažindinami su apylinkėse esančiais turistiniais objektais, faktais apie vietovę. Ateityje čia dar norima įrengti specialius žiūronus ar net švyturį, kuris taptų orientyru į uostą įplaukiantiems laiveliams.
Į klausimą, ar atokiai pastatytas bokštas netaps lėbautojų susirinkimo vieta, atsakymo ieškojo ir policijos pareigūnai. „Svarstėme, kad tai tikrai galėtų būti jaunimo susibūrimo vieta. Visgi čia rinktis nepatogu. Juk atvykus pareigūnams nebūtų kaip iš ten pabėgti“, – įsitikinę atidaryme dalyvavę Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai Artūras Degutis ir Violeta Capienė. Policijos atstovai patikino, kad policijos ekipažai bokštą vis prižvelgs.
Investuota 6,5 mln. Eur
Paties bokšto vizualinė idėja nėra išskirtinė. Analogiškas bokštas stovi Žemaitijos nacionaliniame parke Plateliuose ant Cidabro kalno. Nepaisant mūsiškiui bokštui tenkančių liaupsių ir viršuje laukiančio išties įspūdingo vaizdo, kai kurie atidarymo svečiai svarstė, kad Drevernoje buvo galima įrengti išskirtinio dizaino statinį ir paversti jį rajono vizitine kortele.
Klaipėdos rajono savivaldybė jau keletą metų deda pastangas atgaivinti žvejų kaimelį. 2009 m. už beveik 17 mln. Lt (daugiausia – ES paramos lėšomis) atnaujinta Drevernos prieplauka. 
Viltasi, kad 30 mažųjų laivų galinti priimti prieplauka trauks vandens turizmo mėgėjus, galinčius plaukioti į Juodkrantę ir atgal, tačiau dėl nepakankamai įgilintos krantinės tokių laivelių savininkai sutvarkytu uosteliu nesižavi. Po metų buvo atnaujinta ir žymaus pamario laivadirbio dreverniškio Jono Gižo etnografinė sodyba. Ši investicija, panaudojant tarptautinį finansavimą, atsiėjo beveik 2 mln. Lt. Pernai Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras viltingai į marias nuleido senovinį kuršių laivą, kitaip vadinamą reizine, „Dreverna“. Pastarasis kainavo apie 250 tūkst. Lt ir taip pat yra skirtas turistams vilioti bei kelti žvejų kaimelio potencialą. Šiemet baigti modernizuoti Drevernos kultūros namai už beveik 2,8 mln. Lt. Apžvalgos bokštas – dar viena Drevernos atgimimo viltis, tačiau į Dreverną atkakę turistai ne visada lieka patenkinti. Štai šeštadienį, žiniasklaidoje pasirodžius pirmosioms publikacijoms apie bokšto įkurtuves, interneto komentatoriai išreiškė apmaudą, kad apėjus visus turistinius objektus nėra kur prisėsti puodelio kavos, mat turistiniu kaimeliu verslininkai kol kas nėra susidomėję. Tokiems turistams gerą žinią turi Administracijos Turto valdymo skyrius. Vedėjas Audrius Kampas „Bangai“ patvirtino, kad po šešerius metus trukusių paieškų pagaliau rastas rimtas pretendentas koncesijos pagrindais administruoti prieplauką. Šiuo metu dėliojamos sutarties sąlygos. Jei viskas vyks sklandžiai, kavinukė ar kitoks turistų jaukas Drevernoje atsiras jau netrukus.
