Į mokyklą – metais anksčiau: esame pasiruošę?
Įprastai Lietuvoje į pirmą klasę vaikai pradeda eiti būdami septynerių metų, o į priešmokyklinę grupę – nuo šešerių. Tačiau nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos suplanuota įteisinti dvejų metų priešmokyklinio ugdymo programą. Būtų galimybė priešmokyklinį ugdymą baigti ir per metus – tuomet tapti mokiniu šešerių metų. Tai priklausytų nuo vaiko individualių poreikių ir jo raidos. Taip nusprendė kadenciją jau baigęs Seimas, priėmęs Švietimo įstatymo pataisas, kurias LR Prezidentas pasirašė penktadienį. Ar Klaipėdos rajonas pasiruošęs tokiems pokyčiams?
Auga imlesni žinioms
Ne kartą šia tema pasisakęs LR Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad daugumoje ES šalių vaikai į pirmą klasę eina šešerių, tačiau yra valstybių, kuriose startas – penkerių ir net ketverių metų. Lietuvoje, jo nuomone, į pirmą klasę derėtų išeiti šešerių. Priešmokyklinio ugdymo ankstinimas, anot jo, yra prasmingas, nes įvairūs tyrimai ir praktiniai stebėjimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai gauna ikimokyklinį ugdymą, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje, jiems tenka mažiau spragų lopyti vėlesniu laikotarpiu.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius „Bangai“ sakė, kad priešmokyklinis ugdymas dabar pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų sprendimu, bet ne anksčiau, negu vaikui sueina 5 metai. Bene didžiausia problema dabar yra ta, kad jeigu tėvai apsisprendžia 5 metų vaiką leisti ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą, tuomet 6 metų jis turi pradėti mokytis pirmoje klasėje, nors ir matoma, kad jam sėsti į mokyklinį suolą dar anksti. Kai kuriems vaikams būtų tikslinga dar metus mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, bet teisės aktai tokios galimybės iki šiol nesuteikė.
A. Petravičiaus nuomone, labai svarbu švietimo sistemai tinkamai pasirengti numatytam priešmokyklinio ugdymo ankstinimui. Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomos socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė kompetencijos. Kas tinka brandžiam šešerių metų vaikui, tikrai ne visada tiks vos penkerių sulaukusiam, todėl specialistams reikės peržiūrėti programas, jas labiau pritaikyti skirtingo amžiaus priešmokyklinukams.
Darbų – su kaupu
Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktoriaus Juliaus Gindulio nuomone, pirmiausia reikia atlikti išsamius tyrimus, analizę, tai turėtų padaryti gydytojai, psichologai, kurie kompetentingi nuspręsti, ar nepadarysime daugiau žalos tiems mažamečiams nei naudos. Juk paankstinti ugdymą visada suspėsime. „Užsienio kai kuriose šalyse išties pradinis ugdymas prasideda anksčiau, šešiamečiai yra imlūs. Tačiau svarbu įvertinti ir vaiko pasiruošimą. Mums, kaip įstaigai, taip pat iškils problemų: pirmiausia – mokytojų paruošimas, bazės sutvarkymas, taip pat erdvių pritaikymas tokio amžiaus vaikams. Be to, lieka neaišku, ką tas vaikas darys likusią dienos dalį, juk pagal mūsų įstatyminę bazę negalime palikti namuose be priežiūros. Tad kartoju – turime tam gerai pasiruošti, išdiskutuoti, atlikti visus namų darbus, skubėti nereikėtų“, – įsitikinęs J. Gindulis. Pašnekovas užtikrino, jei jau taip Seimas nusprendė, nieko kito nelieka tik ruoštis įgyvendinti, rengti pedagogus, tvarkyti bazę ir pan.
Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Laima Anužytė-Kilnė atkreipė dėmesį, kad šiuo Seimo sprendimu suteikiama teisė apsispręsti patiems tėvams, kurie turėtų objektyviai įvertinti savo atžalos brandą. „Pati kaip iš mamos pozicijos savo vaiko nuo 6 metų niekad neleisčiau į mokyklą, tačiau vaikas vaikui nelygu – būna visaip. Aišku, kadangi gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai tėveliai pervertins vaiko galimybes, būtų gerai, kad rastųsi alternatyvos, galbūt būtų paliktas atsitraukimo variantas, jei paaiškėtų, kad vaikas dar tikrai nepajėgus būti pirmoku“, – svarstė L. Anužytė-Kilnė. Anot jos, Slengių mokykla-daugiafunkcis centras bet kuriuo atveju taip pat prisitaikys prie pasikeitusios situacijos: „Šiuo metu turime 56 priešmokyklinukus, visi šešiamečiai. Esame pasiruošę darbui.“
Teisė rinktis – tėvams
Gargždiškė daugiavaikė mama Giedrė Mogilaitė sakė besidžiaugianti, kad Seimo priimtas nutarimas palieka laisvę rinktis ir teisę tėvams vaikus leisti į paruošiamąją nuo 6 metų, t. y. taip, kaip ir yra dabar. „Tad savo mažąjį leisiu nuo šešerių. Manau, kad mūsų švietimo sistema, paruošiamosios ugdymo programos kol kas nėra paruoštos penkiamečiams, o pirmokų – šešiamečiams. Žinoma, gali būti unikalių atvejų, ypatingai išsivysčiusių vaikų – jų tėvai taip pat galės pasinaudoti galimybe ankstinti ugdymo procesą. Bet man atrodo, kad kol kas tai bus išimtys“, – svarstė G. Mogilaitė.
Dviejų vaikų mama Sigita Bučnytė teigė šiuo metu tokiam sprendimui nepritarianti, nes ikimokyklinėje įstaigoje vyksta ugdymas ir to pakanka. „Nelabai tikiu, kad užtektų pajėgumų ir finansų atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, raidą ir ilgainiui būtų prieita prie ugdymo ankstinimo visiems. Tai atsilieptų vaikams, nes raida ir pajėgumai skiriasi. Kitas aspektas – švietimo sistemos prisitaikymas prie šios naujovės, nes tikiu, kad dirbant pagal šių dienų metodus reikalavimai vaikams tik didėtų“, – nuomonę dėstė pašnekovė.
KOMENTARAS
- Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas MACIJAUSKAS: „Kaip ir kiekvienas sprendimas, šis gali turėti teigiamų ir neigiamų pasekmių. Labai gerai, kad bus privaloma vaikus pradėti ugdyti nuo 6 metų pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Vaikų raida tikrai nėra vienoda, todėl sudaryti galimybę juos pradėti ruošti mokyklai nuo 5 metų yra geras sprendimas. Tiems tėvams, kurie tikrai rūpinasi savo vaikų ateitimi, dirba su jais namuose, ruošia būsimam gyvenimui, tai bus didelė pagalba. Tokiems vaikams tikrai bus lengviau įsilieti į pradinio ugdymo programą, jie, tėvų sprendimu, galės pradėti lankyti mokyklą nuo 6 metų. Gerai ir tai, kad priešmokyklinis ugdymas galės tęstis dvejus metus, vadinasi, mažieji į mokyklą ateis geriau pasiruošę. Taip pat teigiamai vertinu sprendimą, nes atsiras prievolė socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigas.Baugina tik tai, kad nebūtų „forsuojama“ dėl rezultato, kad kuo daugiau vaikučių nuo šešerių pradėtų lankyti pradinę mokyklą. Dar vienas tokių sprendimų trūkumas – nebuvo pakankamai aktyviai diskutuojama su visuomene ir daugelis jau dabar kalba, kad jų mažylius pradės per anksti varyti į mokyklą.Teko bendrauti su priešmokyklinio ugdymo specialistais, kurie kaip vieną iš pagrindinių bėdų vaikų raidos eigoje mato dalies tėvų nenorą ar tingėjimą užsiimti vaikučių ugdymu namuose per žaidimus, buvimą kartu ir bendras veiklas. Dar nemažai tėvelių savo buvimą ir bendravimą su atžalomis bando pakeisti įduodami jiems išmanųjį telefoną. Tokių tėvų vaikams šis sprendimas tikrai yra reikalingas.“
Agnė ADOMAITĖ
