Į Vingio parką – pajusti gamtos ramybę

Istorinis Vingio parkas, neatsiejama Priekulės miesto dalis, traukia ne tik miestelėnus, bet ir kitų vietovių gyventojus. Jis kasmet gražėja, papildomas naujais prasmingais akcentais. Vingio parko infrastruktūra taip sutvarkyta, kad patogu ir šeimoms su vaikais vaikščioti, ir dviratininkams mėgautis jo grožiu.

Papildo naujais akcentais

Lengvai pasiekiamos Vingio parko erdvės traukia ne vien priekuliškius. Tai miesto puošmena su tautodailininkų istorine tematika sukurtomis medžio skulptūromis. Čia pasigrožėti atvyksta ir kitų seniūnijų, miestų žmonės. Įstabūs renginiai vasarą šiame jaukiame gamtos prieglobstyje pritraukia gausybę dalyvių. Ir karantino pavasarį traukia parkas – atgaiva sielai, ramybės pojūtis, tik žmonės vaikštinėja baugščiai dairydamiesi, iš tolo aplenkdami vieni kitus.

Negali nepastebėti atnaujintos infrastruktūros. Prisėsti traukia geltona spalva nudažyti mediniai suolai, o šalia – šiukšliadėžės. Šį pavasarį baigta tvarkyti aplinka prie jų. „Pernai pastatėme keturis suolus, kuriuos įmonė pagamino pagal kadaise patvirtintą Vingio parko sutvarkymo projektą, – dėstė seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė. – Miestelėnams patiko, todėl nutarėme pasigaminti dar du – seniūnijos darbininkai meistrauja tokio pat stiliaus.“

Vingio parke patogu vaikštinėti ir šeimoms su vaikais vežimėliuose, ir dviratininkams riedėti, apžiūrint sutvarkytas erdves. Čia įrengta daug takų, o pagrindinis veda palei Miniją. Jauti senojo parko medžių ir skulptūrų, simbolizuojančių Priekulės istoriją, dermę. Pernai padirbėjus seniūnijos darbininkams, šie simboliai atjaunėjo, nušvito kitokia šviesa.

Pagal patvirtintą Vingio parko projektą čia įrengta patogi laužavietė. Susėdus aplinkui ant suoliukų gali stebėti kunkuliuojančią žuvienę ar kepamus šašlykus. „Ir karantino metu, kai neveikia viešojo maitinimo įmonės, čia galima maloniai praleisti laiką kepant kepsnį“, – šypsojosi seniūnė.

Vietoj išlūžusių – ąžuoliukus

Vingio parke dar nebaigti tvarkymo darbai – krūvos šakų ragina jų nepamiršti. Ne vieną šimtmetį stūksantys medžiai kelia rūpesčių – kasmet jų netenkama. Šiemet praūžusi audra taip pat išlaužė, su šaknimis išrovė, daugiausia uosių, ievų. D. Bliūdžiuvienė džiaugėsi, kad seniūnijos ūkininkai pažadėjo padėti išvežti šakas, o miškininkai – atsikratyti kelmų.

„Skaudu matant išvirtusius parko medžius, todėl mąstome, kaip jį atnaujinti. Manome, kad prie išvirtusiųjų reikėtų sodinti jaunus ąžuoliukus“, – sumanymais dalijosi seniūnė.

Ji taip pat akcentavo, kad gražu parke, kai nuolat juo rūpiniesi. Tačiau dėmesio užtenka ne tik Vingio, bet ir Kliošių bei Dvaro parkams. Beje, prie pastarojo yra dvaro pastatų kompleksas, kuris įregistruotas Kultūros vertybių registre. „Dvaro parke iškirtome šabakštynus, – kalbėjo D. Bliūdžiuvienė. – Jame yra išlikusios senos medžių alėjos – dvelkia praeitimi. Siekiame jį sutvarkyti, kad trauktų poilsiautojus, kaip ir Vingio parkas.“

 


  • Minijos kranto vingyje esantis Vingio parkas priklauso peizažinių parkų grupei. Spėjama, kad jis rekonstruotas XIX a. iš senesnio. Tai byloja legendiniai ąžuolai. Parką puošia istorine tematika tautodailininkų sukurtos skulptūros.
  • Kliošių parkas įkurtas XIX a. Jis taip pat peizažinis, tarsi giraitė su vingiuotais keliukais. Kliošių parke palaidotas spaustuvininkas J. F. Šrėderis.
  • Dvaro parkas įkurtas XIX a. Šiuo metu vyrauja vietiniai medžiai – liepos, ąžuolai, klevai, beržai, ievos. Tačiau tarp jų yra įspūdingų egzotinių. Vienas iš jų – pilkasis kėnis, kurio aukštis – 25 metrai, skersmuo – 60 centimetrų.

 

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių