Internetinis ūkių turgelis trumpina kelią iki pirkėjo

Trumposios maisto tiekimo grandinės „nuo lauko iki stalo“ kūrimu Klaipėdos rajono savivaldybė rūpinosi senokai. Jau pristatyta elektroninė platforma „Agro-Bazaar“, kurią sukūrė klaipėdiškio Andriaus Uokos komanda. Vieniems atrodo, kad tai leis ūkininkams greičiau ir efektyviau realizuoti sunkiai užaugintą produkciją, vartotojams – patogiau ją įsigyti, o kitiems, kad augintojams teks tik simbolinės pajamos, o laimės tarpininkai.

Česnakai supuvo, cukinijos nušalo
A. Uoka spėjo įsitikinti, kad ūkininkauti nėra paprasta. Jis su žmona Kristina Jasmane trečius metus Veiviržėnų seniūnijoje bando auginti daržoves. „Daržininkystės ūkio idėja kilo, kai Kristina mane atsivežė į Jucaičių kaimą ir parodė senolių žemę. Sklypas yra kraštovaizdžio draustinyje, ant Šalpės kranto. Mane užbūrė ši nuostabi vieta, – kalbėjo A. Uoka. – Aš užaugęs mieste, esu teisininkas, nebuvau auginęs nei morkos, nei bulvės, bet ryžomės.“
Pirmais metais pasodino 2 ha česnakų – visi supuvo. Pernai nušalo moliūgai – pagrindinė kultūra. Šio rugsėjo pradžioje grybštelėjusi šalna nusvilino cukinijas, neaplenkė ir moliūgų. A. Uoka tai vadino gyvenimo pamokomis. „Nusiviltum, jeigu žiūrėtum kaip į verslą“, – sakė pašnekovas. Jis rodė pustrečio hektaro plote pasodintas daržoves – nušalusias cukinijas, moliūgus, šalia jų nuskurdusius įvairių veislių kopūstų daigus, nepajėgusius susukti galvų, apgraužtus kenkėjų. Be pagrindinių kultūrų, nemažai netradicinių daržovių, prieskoninių augalų. Pasak pašnekovo, jų pirkti atvyksta Daukšaičių ir Veiviržėnų gyventojai. „Čia daug metų dirvonavo ganyklos – žemę gerai išdirbome, – tikino Andrius, prisistatęs šio daržininkystės ūkio patarėju. – Daržoves dengėme smulkintais šiaudais, laistėme organinėmis medžiagomis, varpučius rovėme rankomis – auginame ekologiškai, bet sertifikato neturime.“
Visgi kai kas užderėjo: šiltnamyje noksta įvairių veislių pomidorai, aštrieji pipirai, žaliuoja prieskoninės ir kitos netradicinės daržovės. Pavyko užauginti arbūzų – atgabenti iš lauko puikavosi šiltnamyje, šalia jų – melionai.
„Produkcijos yra, ir pajamų bus, bet palyginti su tuo, kiek investuoji lėšų ir darbo, juokinga, – kalbėjo A. Uoka. – Jeigu gyventum iš ūkio – bankrotas.“

Pats sukūrė sistemą
A. Uoka prisipažino svajojęs, kad savo užaugintas daržoves sudės į dėžes, pastatys prie kelio ir jas kažkas išsiveš, į sąskaitą perves pinigus. „Bet niekas to negalėjo padaryti – teko pačiam kurti sistemą – internetinį ūkininkų turgelį. Internetinės platformos „Agro-Bazaar“ pirmieji atsargūs žingsniai jau yra. Pagiriamasis žodis Klaipėdos rajono savivaldybei už palaikymą, pagalbą, gerą žodį, – kalbėjo A. Uoka. – „Agro-Bazaar“ pristatėme ir aplinkinių rajonų savivaldybėse – plačiai skleidžiame žinią apie tai. Prekybą pradedame Klaipėdoje – daug ūkininkų dalyvauja iš šio regiono. Jie internetinėje erdvėje skelbia apie savo parduodamą produkciją nustatę jos kainą. Antai didžiausio rajono bulvininkystės ūkio bulvės pigiausios Lietuvoje – 35 centai už kilogramą. Norintieji nusipirkti „užeina“ į internetinę parduotuvę ir užsisako – gali ir visą maisto krepšelį. Mes organizuojame transportą, sandėliavimą, pristatymą ir kita. Nustatyta, kokiu atstumu pristatymas nemokamas.“
Pašnekovas sakė įsigijęs automobilį daržovėms gabenti. Jis tikisi, kad internetu realizuoti savo produkciją bus labai populiaru, ypač dabar, kai dėl pandemijos būna judėjimo apribojimų, ir ūkininkai negali prekiauti turguje. „Mes pirmieji kuriame šį įrankį – darome gerą darbą“, – dėstė A. Uoka.

Kooperatyvo tikslas – suvienyti
Klaipėdos rajono savivaldybėje senokai susirūpinta trumposios maisto tiekimo grandinės – „nuo lauko iki stalo“ kūrimu. Jos esmė – trumpiausiu keliu pateikti vietinių ūkininkų užaugintą sveiką, kokybišką produkciją viešosioms įstaigoms ir gyventojams. Norėta, kad tiesiai vartotojui tiekdami savo produkciją ūkininkai gautų geresnę kainą.
Vasaros pradžioje buvo paskelbta, kad įsteigtas kooperatyvas, kurio tikslas – suvienyti 80 regiono ūkių. Pasirašytos sutartys dėl logistikos, įrengiamas sandėlis, ruošiama elektroninė platforma maistui įsigyti. A. Uoka paskelbė, kad su savo komanda jau sukūrė platformą „Agro-Bazaar“, kad atsirado tiekėjų ne tik iš Klaipėdos, bet ir aplinkinių rajonų.
Leis efektyviau realizuoti
„A. Uokos komandos sukurta elektroninė platforma https:/www.agro-bazaar.lt, tikimės, leis ūkininkams greičiau ir efektyviau realizuoti užaugintą produkciją, o vartotojams patogiau ir paprasčiau įsigyti ekologiškų ir kokybiškų produktų iš vietos ūkių, – teigė rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė. – Produktų asortimentas nuolat papildomas, tikimės, kad ateityje su šia platforma susipažins vis daugiau vartotojų. Trumposios maisto tiekimo grandinės – gyvybiškai svarbu siekiant užtikrinti sveikesnį rajono gyventojų, ypač vaikų, maitinimą, todėl džiaugiamės ūkininkų iniciatyva ir viliamės, kad ir daugiau ūkininkų prisijungs ir norės parduoti savo užaugintą produkciją per šią platformą.“

Turėjo kitą nuomonę
Tačiau yra ir kitokių nuomonių. Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas pripažįsta, kad trumpoji maisto grandinė ir logistikos centras – gera idėja, bet kitaip įsivaizdavo jos įgyvendinimą. „Ūkininkai patys turėjo susiburti į kooperatyvą ir atidaryti logistikos centrą, patys pristatyti savo produkciją, organizuoti jos pardavimą, – kalbėjo V. Buivydas. – Daugeliui ūkių būtų buvę naudinga turėti galimybę paruošti, perdirbti, supakuoti ir parduoti savo užaugintą produkciją. Dalyvavau keliuose susitikimuose, kai buvo pristatoma elektroninė platforma „Agro-Bazaar“ – išdėsčiau savo nuomonę. Man atrodo, kad šis ir kiti logistikos centrai nėra ta trumpoji maisto tiekimo grandinė. Tai veikiau patrumpinta maisto tiekimo grandinė, kai už sunkiai užaugintą produkciją ūkininkai gaus tik simbolines pajamas – eilinį kartą užauginsime tarpininką. Ir tai tikrai nėra „nuo lauko iki stalo“. Pašnekovo manymu, Savivaldybė turėjo tapti partnere ūkininkų kooperatyvui kuriant logistikos centrą su sandėliu, kur būtų sąlygos pirminiam produkcijos perdirbimui.

Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.