Ir centrui, ir pakraščiams, bet lygiavos nebus

Šiemet planuojamos Klaipėdos rajono savivaldybės pajamos iš mokesčių – 10 mln. Eur didesnės. Kiekviena seniūnija pajus pagerėjusią situaciją, tačiau lygiavos skirstant lėšas Savivaldybės vadovai nežada. Bus atsižvelgiama į seniūnijų gyventojų skaičių, jau turimą infrastruktūrą. Didžiausios finansinės injekcijos planuojamos rajono centrui Gargždams ir Sendvario seniūnijai, kuri apgyvendinama kasmet vis tankiau.

Jaučia proveržį

Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Urbutė „Bangai“ sakė, jog šiuo metu seniūnijoje deklaravę gyvenamąją vietą yra 10 873 gyventojai. „Pats aktualiausias ir labai jautrus yra infrastruktūros klausimas. Chaotiška plėtra atitolino infrastruktūros įrengimą pagal planą. Žmonių kiekis teritorijoje taip pat netolygiai pasiskirstęs. Tačiau visi nori saugios ir patogios aplinkos“, – teigė L. Urbutė.

Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo teigimu, tiek Gargždams, tiek Sendvario seniūnijai yra planuojama skirti po 2 mln. Eur infrastruktūros objektams. „Tie 2 mln. Eur labai džiugina, skaičiai išties dideli, tačiau kai juos pradedi skirstyti eilutėmis konkretiems objektams – keliams, pėsčiųjų takams – matai, kad labai didelių kalnų nenuversi. Vienaip ar kitaip proveržis juntamas, gerai, kad skirstant lėšas atsižvelgiama į gyventojų skaičių. Visada sakiau, kad Sendvario seniūniją reikėtų prilyginti miesto statusui, asignavimo kriterijai turėtų būti kiti nei kaimiškosioms teritorijoms“, – įsitikinusi Sendvario seniūnijos seniūnė.

Ji džiaugiasi, kad šiuo metu prie teritorijos tvarkymo darbų prisideda ir patys gyventojai. Būna, jog seniūnija atveža 4 mašinas skaldos keliui, patys gyventojai – dvi mašinas, tuomet ir rezultatas matosi. „Aišku, čia gyvena daug jaunų šeimų, todėl vienas iš labiausiai laukiamų objektų – daugiafunkcis centras. Tuomet baigtųsi ir gyvenamosios vietos klastojimo praktika, kai gyvenamoji vieta uostamiestyje deklaruojama vien dėl to, kad būtų gauta vieta švietimo įstaigoje. Ne mažiau svarbūs ir minėti kelių, šaligatvių, apšvietimo, dviračių takų klausimai. Jaunos šeimos yra aktyvios, nori dviračiais nuvažiuoti ir iki Klaipėdos, tačiau tam koją kiša neišvystytas susisiekimas, bet judame pirmyn“, – optimistiškai kalbėjo seniūnė, kuri pastebėjo, jog gyventojų kalbų apie norą prisijungti prie uostamiesčio nebegirdinti.

Atsižvelgs ir į gyventojų skaičių

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas patikino, kad pasikeitė teisinė bazė. Dabar, kad gyventojų apklausa dėl teritorijos perskirstymo būtų įvykusi, į apklausą turėtų ateiti ne mažiau kaip pusė gyvenančiųjų toje teritorijoje. Slengių kaimo klausimas vis dar atviras, tačiau, mero B. Markausko nuomone, jis turėtų išsispręsti rajono naudai. Rajono vadovai B. Markauskas ir A. Bogdanovas, paklausti, kaip vertina sklandančias kalbas, kad dabar visos investicijos kreipiamos Sendvario link, o rajono tradicinės seniūnijos – Veiviržėnai, Endriejavas ir pan. – apleidžiamos, atsakė: „Pripažinkime, jog iki šiol į Sendvarį beveik nebuvo investuota. Be to, sutikime, jog investicijos turėtų būti šiek tiek proporcingos gyventojų skaičiui. Negalime vienodai investuoti į Endriejavo seniūniją (1 542 gyv. – aut. past.) ir į Sendvario seniūniją (10 873 gyv. – aut. past.). Sendvario seniūnijoje infrastruktūros tiesiog nėra, neišspręsta švietimo, kultūrinė problematika ir pan.“

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, A. Bogdanovo įsitikinimu, į šią teritoriją, kurioje taip sparčiai kuriasi naujakuriai, rajonas tiesiog privalo investuoti. Juolab kad sutvarkytų teritorijų niekas neketina atiduoti uostamiesčiui. O gyventojų skaičiaus didėjimas yra Klaipėdos rajono savivaldybės koziris. „Esame lyderiai pagal gyventojų pajamų mokestį (net po perskirstymo, donorystės kitoms savivaldybėms), tenkantį vienam gyventojui. Pernai gyventojų pajamų mokesčio dalis biudžete siekė 26 mln. Eur, o šiemet planuojama 36 mln. Eur. Tai lėmė pasikeitusi ir skaičiavimo metodika. Gyventojų pajamų mokestis 2020 m. prognozuojamas, naudojant Registrų centro duomenis apie gyvenamąją vietą rajone deklaravusius gyventojus. Anksčiau buvo pasikliaujama  įmonių teiktais duomenimis“, – aiškino Administracijos direktorius, kuris įsitikinęs, jog rajonas turi didžiulį potencialą augti, dar 10 000 gyv. artimiausiais metais, mat ir dabar čia yra žymiai daugiau gyvenančiųjų nei deklaravusiųjų gyvenamąją vietą.

Administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė informavo, jog visas 2020 m. biudžetas su dotacijomis bus apie 70 mln. Eur (2019 m. buvo 55 mln. Eur).

Gargždams – kaip gryno oro

Rajono centras taip pat neliks nuošaly. Gargždams irgi yra numatyti 2 mln. Eur. „Tai ir lietaus nuotekų tinklų sutvarkymas, ir miesto dalies šaligatvių, dviračių takų atnaujinimas. Būtent atnaujinti galėsime be jokių statybos leidimų, tad procedūros neužtruks. Yra konkursas rangovui, pirksime įkainį. Bus nemažai darbų. O tose vietose, kur infrastruktūrą reikės įrengti naujai, darbai užtruks ilgiau, reikia ir projektavimo. Negalime pažadėti, kad atliksime per šiuos metus, tačiau yra aiškus planas, kurio laikysimės, esame pasiruošę“, – užtikrino Administracijos direktorius A. Bogdanovas. Anot jo, kita aktualija – nusidėvėjusi kelių danga, jau vyksta įkainio pirkimai. „Žinoma, galime susidurti su trikdžiais tose gatvėse, kur nėra lietaus nuotekų tinklų, kur stinga šaligatvių“, – realistiškai užmojus vertina A. Bogdanovas. Anot jo, Kvietinių gatvės rangos darbai jau perkami, tad šiemet turėtų būti atlikta nemažai darbų.

Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis teigia, kad Gargždams investicijų reikia kaip gryno oro. „Daug metų nebuvo pakankamai investuojama kaip į rajono centrą. Kalbu apie šaligatvių, gatvių, apšvietimo sutvarkymą, pagaliau reikia įveikti tą Kretingos plentą, kad jis šviestų. Kaip paskirstyti tuos planuojamus 2 mln. Eur, intensyviai dirbo sudaryta darbo grupė, pėsčiomis apėjome visus Gargždus. Pirmiausia norime sutvarkyti lietaus nuotekų tinklus, kurie jau tikrai atgyvenę. Toliau – paprasti, bet žmonėms labai svarbūs darbai: kelių dangos, kurios neretai būna lopas ant lopo“, – komentavo Gargždų seniūnas S. Bakšinskis.

Svajojama apšviesti bažnyčią

Administracijos direktorius A. Bogdanovas akcentavo, jog didesnis biudžetas bus naudojamas efektyviai. „Yra susikaupę būtinų išlaidų: mokyklų, darželių, kitų biudžetinių įstaigų reikmėms. Viską įvertinsime ir spręsime“, – kalbėjo A. Bogdanovas. Anot jo, nori nenori, didėja ir atlyginimai, pareiginės algos bazinio dydžio didėjimą kompensuoja valstybė, tačiau kitais atvejais tenka prisidėti ir Savivaldybei.

Daug investicinių projektų yra parengta Priekulėje, juos taip pat belieka tik įgyvendinti. Numatytas ir Vėžaičių parko sutvarkymo projekto įgyvendinimas. „Dalyvavau seniūnaičių sueigose, todėl poreikiai yra aiškiai identifikuoti. Didesnės įplaukos į biudžetą bus panaudotos ir daugiafunkciam centrui, ir Savivaldybės administracijos pastato renovacijai, Gargždų kultūros centrui ir kt.“, – vardijo A. Bogdanovas.

Meras B. Markauskas užsiminė, jog yra paraiška ir dėl Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios išorinio apšvietimo įrengimo. Sąmata apie 8 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Gargždų centrui tiek jaukumo suteikė apšviesta Gargždų muzikos mokykla, norima tarsi išplėsti apšviestas teritorijas tamsiuoju metu, juolab kad Gargždai negali pasigirti turtingu istorinių pastatų lobynu. O bažnyčia – tai ne tik tikinčiųjų namai, bet kartu ir miestą reprezentuojantis objektas.

• Vienas iš aktualiausių gargždiškiams objektų – planuojamas daugiafunkcis sporto centras. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros, sausio 9 d. bus atplėšti vokai ir, tikimasi, išrinkti projektavimo paslaugų tiekėją. Jei viskas klostysis pagal planą, daugiafunkcis sporto centras Gargžduose turėtų būti atidarytas jau 2023 m.

Agnė ADOMAITĖ

Vitos VITAITĖS ir „Bangos“ archyvo nuotr.