Iš kruizo prabangos – į tremties istorijos vingius

Kasmet į Klaipėdą atplaukia vis daugiau kruizinių lainerių, šiemet jų skaičiuojama 60. Kruizo keleiviai tradiciškai iškilmingai pasitinkami krante, jiems siūloma ir ekskursijų. Viena iš jų veda Gargždų krašto muziejaus pusėn. Čia keliauninkai supažindinami su ekspozicija apie lietuvių tremtį ir rezistenciją. Yra tokių, kurie pirmą kartą išgirsta, jog tremtis išties egzistavo, tad emocijos neretai išsiveržia ir ašarų upeliu.

Pristato senuosius amatus

Šį trečiadienį Gargždų krašto muziejuje taip pat buvo sutikti dviejų kruizinių laivų turistai. Nuo ankstyvo ryto čia būriavosi tautodailininkai, pristatę senuosius lietuvių amatus, taip pat dalį pasiūlę įsigyti. „Aš demonstruoju Klaipėdos krašto pirštines su senoviniais raštais. Jų kaina 15–20 Eur. Tačiau ne visada turistai perka, būna, jog pasižiūri, pasigroži, ir viskas. O kartais įsigyja lauktuvėms, artimiesiems“, – pasakojo Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenės pirmininkė Rita Riaukė. Jai pritarė ir keramikė Rita Bružienė. Nemažai savo darbų tądien pristatė ir skulptorius Petras Balsys bei kt.

Vos tik pririeda turistų autobusas, Gargždų kultūros centro ansamblio „Atmintis“ moterys kaip mat išsirikiuoja prie Gargždų krašto muziejaus įėjimo ir užtraukia tremtinių dainas. Turistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Naujosios Zelandijos, Kanados ima jas fotografuoti, filmuoti. „Neapsakomai gražu, gaila tik vieno, kad nesuprantame, apie ką šios melodijos“, – „Bangos“ korespondentei replikavo Lynn Krugel iš Floridos. Tačiau kruizo keleivius lydėjęs gidas Sigitas Žilys ragina užeiti muziejaus vidun, kur bus praskleista istorijos uždanga.

Pasakojimas atima žadą

S. Žilys pasakojimą pradeda nuo Klaipėdos krašto okupacijos, toliau mini 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą Ribentropo-Molotovo paktą. Pagal jį Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą. 1940 m. birželio 15 d. SSRS Raudonosios armijos kariuomenė peržengė Lietuvos sieną. 1941 m. birželio 14–17 d. įvyko pirmasis masinis trėmimas, kurio metu iš Lietuvos į atokius Sibiro rajonus Altajų, Krasnojarską, Komiją, Tomską, Novosibirską buvo ištremta 18 500 gyventojų. Į namus ir sodybas įsiveržę NKVD būriai liepdavo skubiai susirinkti būtiniausius daiktus, pasiimti dokumentus ir lipti į sunkvežimius. Taip pat areštuodavo esamą turtą ir valdžios vardu jį nusavindavo, tačiau dažniausiai išgrobstydavo. Mėginusieji pabėgti buvo negailestingai sušaudomi vietoje. Šeimos, susodintos į sunkvežimius, su persigandusiais, klykiančiais vaikais ir kūdikiais, judėjo į artimiausių miestelių geležinkelių stotis. Ten laukė paruošti prekiniai gyvuliniai vagonai, pasirengę vykti tūkstančius kilometrų į Sibirą.

Siaubo apimtomis akimis gido pasakojimo klausantys turistai dar labiau pašiurpsta, kai išgirsta, jog apie 80 proc. tremtinių buvo moterys ir vaikai. Dėl nežmoniškų, antisanitarinių sąlygų, maisto ir vandens trūkumo pakeliui mirė tūkstančiai žmonių. Jų lavonai buvo tiesiog išmetami pakelėse. Tremtyje lietuviai dirbo žemės ūkyje, statybos ir miško ruošos darbus, žvejyboje, anglių kasyklose. „Išgyventi tremtyje buvo labai sunku, bet gyvenimas tęsėsi. Lietuviai rašė ilgesio kupinus laiškus, kūrė dainas Tėvynei, artimiesiems. Tekstus pritaikydavo ir prie rusiškų filmų melodijų, kad nesukeltų įtarimo. Siuvimui vietoj adatų naudojo žuvų kaulus ir pan.“, – įdomių detalių kruizo turistams atskleidžia gidas ir prisipažįsta, jog nemėgsta apie tremtį pasakoti su ašaromis akyse, nes kiekviena sudėtinga situacija yra pamoka. Tad jei lietuviai gebėjo išgyventi tremtį, jie išgyvens bet kokiomis sąlygomis. „Gyventojų skaičius mažėja, tačiau gandrų tarnyba turėtų užsukti“, – šmaikščiai juokavo jis.

Lietuviai – nepalaužiami

Kruizo keleivė Leora Brown-Hiegel iš Los Andželo papasakojo, kad jos seneliai buvo lietuviai. „Aš didžiuojuosi jų tautybe. Lietuviai labai stiprūs žmonės. Tu gali juos nužudyti, bet jie vis tiek sugrįš. Tai liudija didžiulis skaičius lietuvių, grįžusių iš tremtiems. Jie sugeba išgyventi net sunkiausiomis sąlygomis“, – neabejojo lietuviškų šaknų turinti amerikietė.

Gidas S. Žilys nepraleido ir nūdienos aktualijų. Jis turistams papasakojo apie lietuvių projektą „Misija Sibiras“, kurio metu jauni žmonės, studentai vyksta į Sibirą tvarkyti žuvusiųjų tremtyje kapų. Šiemet jiems buvo atsisakyta išduoti vizas. Puikiai suvokta, jog tokiu būdu istorijos mokoma jaunoji karta, kuriama sąmoninga visuomenė. To jie nenori. Juk yra sakančiųjų, kad tremties apskritai nebuvo, lietuviai esą patys kalti, o sovietai tiek investavo į Lietuvos ekonomiką, kad ši iki šiol turėtų jaustis skolinga.

„Buvo labai įdomu išgirsti lietuvių tremties istoriją. Siaubinga, ką teko patirti tremtiniams“, – apibendrino Ken ir Pam iš JAV.

KOMENTARAS

• Klaipėdos regiono turizmo tarybos narė ir Klaipėdos rajono savivaldybės turizmo tarybos pirmininkė Rūta CIRTAUTAITĖ: „Tradicija priimti turistus iš kruizinių laivų Gargždų krašto muziejuje tęsiasi jau daugiau nei penkerius metus. Patys gidai ne kartą prašė, kad pasiūlytume kruizinių laivų keliautojams maršrutų. Tad turistai priimami muziejuje, vėliau vyksta į Lapius, kur įvertina kaimo gyventojo kasdienybę, gamtos grožį, apsilanko Deivido Holidėjaus išpuoselėtoje sodyboje. Smagu, kad tokiu būdu galime pristatyti savo kraštą žmonėms, į Klaipėdą atvykusiems net iš kitų žemynų. Tai indėlis į turizmo puoselėjimą, mūsų šalies vardo garsinimą.“

Agnė ADOMAITĖ

Autorės nuotr.