Išmaniuosius turistus domina ne tik vaizdai, bet ir potyriai

Rajono TIC 15 metų veiklos jubiliejaus proga sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas, mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė R. Cirtautaitė, Savivaldybės administracijos direktorius S. Karbauskas.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro (TIC) šventinėje konferencijoje, be įprastų tokiomis progomis sveikinimų ir kiek pompastiškų ataskaitų apie pasiekimus, buvo pateiktos ir labai rimtos turizmo profesionalų įžvalgos. Pasaulis smarkiai keičiasi, o kartu – ir turizmo paslaugų vartotojų įpročiai. Ar Klaipėdos rajonas jau dabar ruošiasi šiems pokyčiams? Ar suspėsime paskui išmaniosiomis technologijomis pasikausčiusį turistą?

Iš Drevernos – į Juodkrantę

Rajono TIC 15 metų veiklos jubiliejaus proga sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė Rūta Cirtautaitė, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė, Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Antanas Ivanauskas, kitų rajonų turizmo informacijos centrų atstovai, partneriai, verslininkai.

Konferencijoje ypač teigiamų vertinimų sulaukė edukacinis projektas „Žuvies kelias“, metus veikiantis Pamario turizmo klasteris, ir jau šį sezoną, birželio 4 dieną, startuosiantis naujas projektas – laivo maršrutas iš Drevernos į Juodkrantę.

Nuo įkūrimo centrui vadovaujanti direktorė Daiva Buivydienė prisiminė istoriją: iš pradžių teko glaustis Kultūros centro fojė, o prieš kelerius metus TIC įsikūrė renovuotame buvusios miesto vaistinės pastate ir dabar turi filialą etnografinėje J. Gižo sodyboje Drevernoje. D. Buivydienė trumpai apžvelgė ir nuveiktus darbus. Tai Drevernos rekreacinės teritorijos vystymas, Minijos žemupio baidarių regata, dviračių žygiai, bendradarbiavimo projektai, tarptautinės parodos, senovinio kuršių laivo „Dreverna“ statyba ir kita. Filialo Drevernoje vadovė Gintarė Atkočiūnė papasakojo apie naujus turizmo traukos objektus pajūryje, R. Kučinskaitė pristatė naują Klaipėdos rajono prekės ženklą, kurio šūkis: „Atveria horizontus“.

Pakeitė virtualus pasaulis

Informacinės išmaniosios technologijos, virtualus pasaulis pakeitė vartotoją, todėl įprastų turizmo paslaugų laukia dideli pokyčiai, teigė savo pranešime Klaipėdos universiteto profesorė Aušrinė Armaitienė. „Turistui tampa nebe taip svarbu, ką jis pamato. Aktualiau tampa tai, kokius savo naujus talentus jis gali atskleisti kelionėje, kažko originalaus išmokti. Tailande turistai mokosi tajų masažo, Balyje – vegetariško maisto gamybos paslapčių, Australijoje – kaubojiško jojimo. Tai dabar itin madinga. Pas mus irgi yra edukacinių paslaugų, jos susietos į tinklus, klasterius, bet lėtai veikia. Jei staiga turistas užsimanytų tokios paslaugos, negautų. Todėl labai svarbu interaktyvumas, lankstumas, informacijos prieinamumas internete“, – kalbėjo A. Armaitienė. Pasak jos, pritraukiant turistus, reikia suprasti jų įpročius. Pavyzdžiui, šeima su vaikais ir naminiais augintiniais pirmiausia keliaudama atsižvelgia į vaiko ir šuns poreikius – ar jiems bus patogu.

Valstybinio turizmo departamento vietinio turizmo poskyrio vedėja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė teigė, kad turizmas auga ir tampa madinga keliauti po Lietuvą – pernai turistų sraute vietiniai ir užsieniečiai sudarė beveik po 50 proc. Tuo susidomėjimu turizmo verslininkai galėtų pasinaudoti. „Lietuviai labai mėgsta savo kurortus, jie sudaro daugumą atostogaujančių“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė. Jos teigimu, Lietuvoje turizmo ateitis – tai ekologinis, sveikatos, konferencinis turizmas.

Keliautojui reikia legendos

Kaimo turizmo raidos ir plėtros perspektyvas Lietuvoje ir Europoje pristatė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas.

„1000 žmonių kasdien internete ieško informacijos apie kaimo turizmą – susidomėjimas auga. Vietų rezervacija turi būti greita, nes žmogus dabar nakvynę užsisako vos ne stovėdamas už vartų. Kaimo turizmas nepaliauja populiarėti: prognozuojama, kad paslaugos šioje srityje augs 5–8 proc. Tačiau didėja ir konkurencija. Mes pasauliui save pristatome, kad esame „žali“, „sveiki“ ir „gerai jaučiamės“. Kaimo turizme svarbiausia yra šeimininkai, jų svetingumas. Ir svarbiausia atsiminti esminį dalyką – turistas perka ne kambarį, jis perka svajonę, legendą“, – mintimis dalijosi L. Žabaliūnas, Klaipėdos rajonui linkėdamas sėkmingos sezono pradžios.

Gargždai – „prie rubežiaus“

Šventinę konferenciją po skanių Brožių virtuvės pietų baigė žygis nauju turistiniu maršrutu „Prie rubežiaus“ Gargždų gatvėmis su puikia gide, miesto muziejaus istorike Kristina Skiotyte. Istoriškai svarbiose miesto vietose – prie stoties, aikštelėje priešais Kultūros centrą, Savivaldybės aikštėje, senajame parke ir prie stadiono – išdygo 6 informatyvūs stendai, kuriuose pateikiama Gargždų miesto kūrimosi istorija, žydų gyvenimas, muitinės veikla, bažnyčių ir dvaro istorija. Tai Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro dovana miestui. Centro direktorė D. Buivydienė pasidžiaugė, kad suspėta stendus įrengti šventės dienai. Stenduose pirmą kartą viešai buvo panaudotas ir naujas rajono prekinis ženklas. Pakalbinti gargždiškiai buvo patenkinti šiais informaciniais įrenginiais ir sakė, kad jų jau seniai reikėjo miestui. Beje, istorikė K. Skiotytė informavo, kad netrukus Gargždų parke prasidės archeologiniai tyrinėjimai, kurie galbūt atskleis naujų įdomių faktų apie miesto ir dvaro istoriją.

KOMENTARAI

• Rūta Cirtautaitė, rajono mero pavaduotoja, Turizmo tarybos pirmininkė: „Turizmo srityje svarbiausia yra paslaugos, ką mes galime parodyti, maršrutai, pasiekiamumas. Smagu, kad atsirado maršrutas laivu Dreverna–Juodkrantė. Savivaldybė skyrė lėšų, tikėkimės, kad pasiteisins šis projektas. Jei mes patys laikytume turizmą rajone prioritetine sritimi ir skirtume tam pakankamai lėšų, galėtume daugiau visko įdomaus prigalvoti. Tačiau visada iškyla tas pats klausimas: kiek kainuos? Į turizmo objektus reikia nemažai investuoti, Savivaldybė vien iš biudžeto to padaryti negali. Reikia pritraukti verslą. Todėl svarstome, kad Turizmo informacijos centre atsirastų ir verslo konsultantas. Šiuo metu mūsų kaimo turizmo srityje dominuoja savaitgalio poilsis, pobūviai pirtelėse, o ne keliavimas, domėjimasis vietos kultūros paveldu. Aišku, reikia ir tų pirčių, bet tai nėra tikroji turizmo paskirtis. Norint pritraukti kuo daugiau turistų, manau, reikia pirmiausia pradėti nuo informacijos pateikimo internete. Klaipėdos rajono TIC tinklalapis nėra pakankamai gerai sutvarkytas. Manau, rajono Taryba turėtų atkreipti dėmesį, kad būtina labai stiprinti turizmo sritį, skirti tam pakankamai lėšų.“
• Algirdas Liaudanskis, rajono Tarybos narys, verslininkas: „Rajone dar daug neišnaudotų galimybių turizmui plėtoti. Turėjome teritorijoje 9 dvarus, reikia rinkti apie juos medžiagą, pristatyti. Reikia kurti naujus turistinius produktus, plėsti infrastruktūrą, didinti lankomumą, informuotumą per internetą.“
• Voldimara Jasmontaitė, rajono Tarybos narė, gydytoja: „Ar rajone būtų įmanomas sveikatos turizmas? Manau, kad taip. Girdėjau, kad Karklėje teikiamos gintaro terapijos paslaugos. Manau, šioje srityje mūsų galimybės dar neišnaudotos. Mažai dar dviračiais važinėjame, vaikštome, jūra netoli, prie kurios ne tik vasarą galime nuvažiuoti. Būtų smagu savaitgaliais į ekskursijas po rajoną pavažinėti, manau, žmonės norėtų. Užsakytume autobusiuką, paskelbtume iš anksto.“
• Jūratė ir Algirdas Žemguliai, kaimo turizmo sodybos „Gaspada“ šeimininkai: „Pastebėjome tendenciją, kad pastaruoju metu žmonės labiau vertina ramų poilsį, natūralų maistą. Neretai užsakovai, nors ir keliese, užsako visas patalpas, kad jų poilsio ar susibūrimo visoje sodybos teritorijoje netrikdytų kiti. Mes stengiamės, kad mūsų svečiai jaustųsi gerai, viską darome kaip sau. Tačiau netoleruojame jokių „baliavojimų“ pirtyse, nes jaučiame atsakomybę už žmonių saugumą ir sveikatą. Tad pirtyje periamasi, o pobūviuose linksminamasi. Triukšmingo, be saiko vartojančio alkoholį jaunimėlio į sodybą neįsileidžiame.“

• Dažniausiai į Lietuvą atvyksta vokiečiai, lenkai, latviai, rusai, baltarusiai, bet daugėja turistų iš Izraelio, Japonijos, Kinijos. Turistus domina šalies kultūra, istorija, gamta. Pagrindiniai užsienio turistų lankomi miestai – Vilnius, Kaunas, Trakai, Klaipėda, Palanga, Neringa.
• Kasmet po Lietuvą keliauja apie 2,5 milijono žmonių, jie užsako 1,1 mln. nakvynių, trečdalis nakvynių tenka kaimo turizmui.

Jolanta BENIUŠYTĖ

A. VALAIČIO ir aut. nuotr.

Reklama: atostogoskaime.lt