Išsaugoti gerus kaimynų santykius ar mažamečio vaiko ateitį?

Aktyviau pranešama apie galimus vaikų teisių pažeidimus (2 dalis)

Tęsiame antradienio „Bangos“ numerio temą. Kaip elgtis kaimynui, kai kitame bute, o juk pasitaiko ir sodų bendrijų gyvenamuosiuose kvartaluose arba ir privačių namų gatvėse, kai iki paryčių groja muzika, vartojamas alkoholis. Tuo tarpu artimoje aplinkoje yra nepilnamečių, o dar tokioje girtaujančioje kompanijoje skeryčiojasi ir agresyvūs asmenys. Tokį klausimą kėlė gargždiškė, kuri, nenorėdama pakenkti kaimyniškiems santykiams, iškart nesikreipė į policiją, o pati bandė sutramdyti triukšmadarius, kai jos namo laiptinėje iki 2 val. netilo triukšmas nuomojamame bute. Moteriai skaudėjo širdį, kad tokią baisią aplinką mato ir vaikai.
Policijos pareigūnai sako, kad neužfiksavę tuo metu įvykio, deja, po laiko padaryti nieko negali. Tad atkreipia skaitytojų dėmesį: geriau kreiptis į policijos pareigūnus iškart negu patiems spręsti konfliktines situacijas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat akcentuoja, jog svarbu operatyviai reaguoti ir pranešti apie galimą pažeidimą.
Tai yra antroji straipsnio dalis, kurį spausdinome praėjusiame „Bangos“ numeryje.
Pranešama vis dažniau
Kaip „Bangą“ informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kasmet sulaukiama vis daugiau pranešimų dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. Pavyzdžiui, 2023 m. vaiko teisių gynėjai gavo per 57 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 26 proc. daugiau nei 2022 m. ir 42 proc. daugiau nei 2021 m.
„Toks ženklus gautų pranešimų augimas atspindi didesnį visuomenės pastabumą vaikui ir jo aplinkai, gerėjantį smurto atpažįstamumą bei sąmoningą norą padėti vaikui ir jo šeimai. Daugiausia pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų yra sulaukiama iš policijos, gydymo ir ugdymo įstaigų bei vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų, taip pat pastebimas pačių vaikų ir jų artimoje aplinkoje esančių žmonių aktyvumas“, – atkreipė dėmesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
Pasak jos, tam tikrą pranešėjų dalį sudaro kaimynai, kurie dažnai vaiko teisių gynėjus informuoja apie kaimynystėje gyvenančių žmonių patiriamus sunkumus – nesaikingą alkoholio vartojimą, pasikartojančius nesutarimus, smurtines situacijas, saugumo ir rūpesčio vaikams trūkumą ir pan.
Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo sulaukta 364 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, kai pranešimą pateikęs žmogus nurodė, jog yra kaimynas. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius tokio pobūdžio pranešimų visoje šalyje buvo užfiksuota 113.
Kviečia nelikti abejingiems
Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Noliūtė teigė, kad apžvelgiant situaciją Klaipėdos apskrityje matyti, jog šiais metais iš kaimynų sulaukta 12 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų: 6 – Klaipėdos mieste, o Skuode ir Palangoje – po 3 pranešimus.
„Vaiko teisių gynėjai kviečia žmones būti aktyviems ir jautriems galimiems vaiko teisių pažeidimams, tad bet kurioje aplinkoje pastebėjus bent menkiausią nerimą keliantį ženklą, jog vaikai patiria smurtą ar jų gerovei trūksta saugumo, dėmesio bei rūpesčio, svarbu žinomą informaciją bet kuriuo priimtinu būdu – telefonu, raštu ar gyvai, taip pat tiek prisistačius, tiek anonimiškai – nedelsiant perduoti vaiko teisių gynėjams arba policijos pareigūnams ir tokiu būdu pasirūpinti, jog į galimus sunkumus būtų savalaikiai sureaguota bei vaikui ir šeimai suteikta visa reikalinga pagalba“, – akcentavo skyriaus vedėja.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patarėja (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Toma Stonkė dalijosi, kad pasitaiko atvejų, kai vis dar nusižengiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsniui (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams).
„Visuomenė neturėtų toleruoti atvejų, kai pastebi pasikeitusį vaiko elgesį, vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, namuose kyla nuolatinis triukšmas (galimai alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas), vaikas atrodo vangus, liūdnas ar pastebima smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų“, – pažymėjo T. Stonkė.
Į klausimą, kaip tokiais atvejais elgtis atsakingiems piliečiams, ji atsakė, kad apie vaikų galimą nepriežiūrą, smurtą prieš juos bei saugios aplinkos neužtikrinimą būtina pranešti atsakingoms institucijoms: policijai (ypač skubiais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus), Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Klaipėdos rajone.
Tad, kai aplinkoje yra nepilnamečių vaikų, kurių tėvai galimai neblaivūs – visuomenė skatinama nesivelti į konfliktinę situaciją ir kreiptis į atitinkamas institucijas, mat norint išspręsti situaciją tinkamai ir padėti galimai neigiamoje aplinkoje augančiai atžalai – mažamečiui vaikui – reikia apie tokį įvykį pranešti iš karto, kad policijos pareigūnai galėtų užfiksuoti įvykį ir perduoti žinią vaikų teisių gynėjams.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos “ archyvo nuotr.

KOMENTARAS

Kreipėmės į teisinę kontorą su aptariamos temos klausimais siekdami dar kartą priminti, kokios yra atsakomybės už triukšmavimą neleistinu metu, kaip apsaugoti vaikus, gyvenančius nesaugioje aplinkoje ir ką turėti žinoti gyvenamąjį plotą nuomojantys ir kokias pareigas turi nuomininkai.
Atsako teisininkė Andželika ŠAKINIENĖ:
– Pagal LR ANK 488 str. viešosios rimties trikdymu gyvenamosiose patalpose yra laikomas šaukimas, švilpimas, dainavimas ar grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešose vietose, o vakare nuo 19 val. iki 22 val. ir nakties paros laiku yra nuo 22 val. iki 7 val. gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą užtraukia baudą nuo 80 eurų iki 200 eurų, o padarytas nusižengimas pakartotinai nuo 200 iki 300 eurų baudą.
LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatyta, kad dienos metu negali būti garso lygis aukštesnis negu 45 dBA, vakare ne aukštesnis negu 40 dBA, o naktį – 35 dBA. Nustačius, kad yra nesilaikoma šių higienos normų, pagal LR ANK 45 str. gali būti taikomas įspėjimas arba nuo 60 iki 140 eurų bauda, o padarytas nusižengimas pakartotinai nuo 140 iki 600 eurų bauda.
Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisyklėse numatyta, kad uždarose patalpose yra draudžiama leisti muziką, skleisti garsinę informaciją ar reklamą į išorinę aplinką per atidarytus langus. Už tokių nuostatų nesilaikymą taikoma nuo 150 iki 600 eurų bauda, o padarytas nusižengimas pakartotinai užtraukia nuo 500 iki 1 000 eurų baudą.
Esant triukšmui aukščiau įvardintoms triukšmo apraiškoms, reikia kviesti policiją, kuri užfiksuos patį triukšmo faktą. Jeigu triukšmas yra nuolatinis, yra galimybė kreiptis ir į Klaipėdos r. sav. Viešosios tvarkos skyrių.
Norint kovoti su triukšmingais kaimynais, rekomenduojama, kad daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai įtrauktų buitinius ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus į vidaus tvarkos taisykles. Šios taisyklės, patvirtintos visuotiniame namo savininkų susirinkime būtų privalomos visiems daugiabučio namo gyventojams ir kitų paskirties patalpų savininkams ar naudotojams. Tokios vidaus tvarkos taisyklės suteikia bendrijos pirmininkui pagrindą kreiptis į taisykles pažeidusius asmenis ir juos sudrausminti.
Pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. Jeigu aptartu paros metu vaikas patiria smurtą, jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, vaikui yra reikalinga užtikrinti saugią aplinką, tokiu atveju nedelsiant reikia informuoti policiją. Jeigu vaikui šiuo metu negresia realus pavojus, užpildomas pranešimas valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
Pagal LR baudžiamąjį kodeksą asmuo, kuris grasina sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Jei yra nors menkiausia tikimybė, kad grasinimas gali būti realus, o asmuo, kuris grasina elgiasi neadekvačiai, reikia nedelsiant kreiptis į policiją ir pranešti apie situaciją.
Pagal LR CK 6.611 straipsnį Sutarties nutraukimas nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas – Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Esant įvardintai situacijai būtina pranešti būsto savininkui, kad šis galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Buto savininkas turi teisę reikalauti, kad nuomotojas laikytųsi nuomos sutarties sąlygų, t. y. turi elgtis tinkamai, kad šalia gyvenantys kaimynai galėtų netrukdomi, ramiai, saugiai gyventi. Jeigu nuomininkas nesilaiko, nuomotojas turi teisę šiuo pagrindu nutraukti nuomos sutartį. Perspėjimas turi būti rašytinis bei pasirašytas tiek nuomininko, tiek nuomotojo.
Policijai ar kitoms institucijoms pranešimą galima pateikti anonimiškai, svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie situaciją dėl kurios yra skambinama, rašoma ir aiškiai išreikšti norą, kad pranešimas yra anonimiškas.
Šioje konsultacijoje pateikiu savo asmeninę nuomonę, kurią susidariau išanalizavusi tik redakcijos man suteiktą informaciją. Esant papildomų dokumentų, kuriuose būtų aptariami šiam klausimui atsakyti aktualūs aspektai, išvada gali būti kitokia. Be to, nors mano nuomonė pagrįsta galiojančiais teisės aktais ir aktualia teismų praktika, teismas ar kitas teisininkas gali būti kitokios nuomonės nei ta, kurią pateikiau.