Gargždų gatvėse – permainos pėstiesiems ir dviratininkams

Gargžduose prasidėję infrastruktūros darbai žymi bene didžiausią pastarojo meto posūkį planuojant miesto erdves ne tik automobiliams, bet ir žmonėms. Įgyvendinamas projektas „Klaipėdos rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas“ yra strategiškai svarbus etapas, kuriuo siekiama išspręsti įsisenėjusią problemą – saugių ir patogių jungčių trūkumą tarp gyvenamųjų kvartalų bei svarbiausių paslaugų centrų. Daugiau nei milijono eurų investicija, kurios didžiąją dalį dengia Europos Sąjunga (ES), žada iš esmės pakeisti saugumo standartus ir paskatinti gyventojus dažniau rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiu.
Atsisakyti automobilio – lengviau
„Bangos“ kalbintas Gargždų seniūnijos seniūnas Valdemaras Žigus, vertindamas mieste vykstančius darbus, akcentavo psichologinį šio projekto momentą. Pasak jo, kokybiški takai yra pagrindinė sąlyga, kad žmogus ryžtųsi pakeisti kasdienius įpročius.
„Kaip seniūnas, šiuos pokyčius vertinu labai teigiamai, kadangi įgyvendinami pokyčiai dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūroje, mano nuomone, tikrai paskatins gyventojus daugiau judėti dviračiais ir pėsčiomis šiltuoju metų laikotarpiu, atsisakant automobilio, jei atstumai nėra dideli“, – kalbėjo V. Žigus.
Seniūnas pripažino, kad iki šiol situacija kai kuriose miesto dalyse buvo nepavydėtina – gyventojai ne kartą skundėsi dėl ribotų galimybių judėti saugiai, o dviratininkai kartais net buvo priversti rizikuoti manevruodami tarp automobilių važiuojamojoje dalyje.
„Šiuo atveju noriu pasidžiaugti permainomis. Savivaldybė kryptingai dirba tam, kad ateityje visi takai „susižiedintų“, – teigė seniūnas, kurio nuomone, tik tada, kai turėsime ne atskiras atkarpas, o vientisą tinklą, galėsime sakyti, kad miestas tapo visiškai prieinamas visiems.

Džiaugiasi pokyčiais
Kol Savivaldybė planuoja naujas trasas, patyrę dviratininkai pastebi, kad infrastruktūros kokybė priklauso nuo apgalvotų smulkmenų ir praktinio jų išpildymo. Vėžaičiuose gyvenanti Vita Butkevičienė, kuri kartu su vyru Albertu dviračiais išmaišė Daniją, Olandiją, Belgiją ir kitas šalis, tikino, jog lyginti lietuvišką ir vakarietišką infrastruktūrą vis dar sunku, tačiau progresas matomas plika akimi.
„Mes labai pasidžiaugiame, kai tiesiami nauji keliai, kai tvarkomos sąlygos mums, dviratininkams. Štai Gargžduose Karaliaus Mindaugo gatvėje įrengtas tikrai gražus takas, pagaliau sutvarkytas gabalas Maciuičių piliakalnio link. Tai puikūs pavyzdžiai“, – sakė V. Butkevičienė.
Visgi moteris neslėpė ir kritikos. Didžiausia problema esą išlieka vientisumo trūkumas. Pasak jos, didžiausias nusivylimas apima tada, kai važiuojant sutvarkytu taku jis staiga baigiasi, o toliau tenka kratytis duobėmis arba kone lįsti po sunkiasvorių automobilių ratais.
„Važiuoji, važiuoji ir staiga – stop, takas baigiasi baisiu ruožu, kur gali dantis išsimušti. Tada saugiau važiuoti gatve, bet ten – automobiliai, krovininis transportas. Norėtųsi, kad jei jau yra maršrutas, jis būtų vientisas, su aiškiu ženklinimu, kaip „EuroVelo“ trasose Europoje. Žmogui turi būti aišku, kur sukti, ką pamatyti ir kiek liko iki tikslo“, – dėstė keliautoja.
Vita taip pat įvardijo ir vieną skaudžiausių rajono vietų – atkarpą nuo Vėžaičių iki Maciuičių: „Tai kelias savižudžiams. Ten net mašina važiuoti baisu, ką jau kalbėti apie dviratį. O juk būtent maršrutai Vėžaičiai–Gargždai ir Gargždai–Klaipėda turi didžiausią potencialą. Aš pati mielai kasdien minčiau į darbą Klaipėdoje, jei tik žinočiau, kad grįšiu namo sveika, jei būtų tinkamos sąlygos dviratininkams.“
Nepaisant kai kurių niuansų, V. Butkevičienė drauge su vyru bei kitais dviračių entuziastais yra patenkinti, jog Klaipėdos rajone pamažu judama link to, kad žmonės kuo dažniau atsisakytų automobilių ir rinktųsi judėjimą pėsčiomis ar dviračiais. „Tokie projektai kaip šis neabejotinai skatina žmonių judėjimą be automobilių. Teko ne kartą apie tai pakalbėti su žmonėmis, tai tikrai nemaža dalis tikina, jog rinktųsi važiavimą dviračiais, jei būtų sukurtos geresnės jiems sąlygos, jei būtų saugu. Kuro kainos taip pat ragina atsigręžti į bemotores transporto priemones. Tad tikrai smagu, kad pamažu tvarkoma, stengiamasi“, – itin palankiai pokyčius vertino dviratininkė.

Investicija į sveikatą ir gamtą
Nors kylančios kuro kainos natūraliai verčia žmones ieškoti alternatyvų, vien ekonominio motyvo neužtenka. Tik sukūrus saugią, vientisą ir aiškiai paženklintą infrastruktūrą, dviratis Gargžduose ir visame Klaipėdos rajone taps ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir pagrindine transporto priemone, mažinančia taršą ir triukšmą mūsų krašte.
Klaipėdos rajono savivaldybė informuoja, jog projektas, apimantis Melioratorių, Janonio, Kastyčio, Vingio, Smėlio, Dariaus ir Girėno, Kuršlaukio gatves bei Kretingos pl., turi būti baigtas iki šių metų gegužės 31 d. Iki to laiko Gargždai turėtų tapti pavyzdžiu, kaip tikslingai panaudojamos ES lėšos. Bendra projekto, finansuojamo ES lėšomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „NextGenerationEU“, vertė – 1 122 370,13 euro. Iš jų 954 014,61 euro – ES lėšos, o 168 355,52 euro – Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto pinigai.
Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygas Klaipėdos rajone. Įgyvendinus visus projekte numatytus darbus, bus sukurta vientisesnė ir saugesnė bevariklio transporto infrastruktūra, pagerės susisiekimas tarp gyvenamųjų kvartalų, ugdymo, paslaugų ir sporto objektų.
Tikimasi, jog tai prisidės prie gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo, sumažins automobilių naudojimą ir transporto sukeliamą aplinkos taršą. Bendras projekte numatytų dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis – 2,71 kilometro.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir „Bangos“ archyvo nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas