Javapjūtė ūkininkų nuotaikos neišbalansavo

Javapjūtė Klaipėdos rajone šiek tiek vėlavo kaip ir visoje Lietuvoje, tačiau ūkininkų nuotaikos neišbalansavo. Palankūs orai ją taisė – derlius nuimtas sparčiau nei pernai. Dar kuliami vasariniai kviečiai ir miežiai, savo eilės laukia vėlyvesnės kultūros – pupos, grikiai, kukurūzai. Paskutiniais duomenimis, derlingumas panašus kaip ir kituose šalies regionuose. Tačiau ūkininkus jaudina nežinomybė dėl ateities.

Naujos technologijos nenuvylė
„Javapjūtė buvo labai įtempta – darbas vijo darbą: skubėjome sudoroti derlių ir laiku pasėti žieminius rapsus, tarpinius pasėlius. Pavyko. Oras buvo puikus – javapjūtės pabaigoje grūdai net per sausi buvo“, – dėstė savaite vėliau nei ankstesniais metais javapjūtę pradėjęs ūkininkas Giedrius Lapinskas iš Girininkų, Vėžaičių seniūnijos. Jis patenkintas žieminių rapsų derliumi. Lūkesčius atitiko ir grūdų derlingumas. Ūkininkas džiaugiasi, kad, pritaikius naują technologiją – skystas trąšas, šiemet kviečiai – aukščiausios klasės, o tai retai pasitaiko. Rapsų aliejaus procentas irgi aukštas.
„Jau pasėti žieminiai rapsai – neseniai gausiai palijo, netrukus šie pradės dygti“, – patenkintas kalbėjo ūkininkas. Dabar yra laisvesnio laiko – už poros savaičių pradės kulti pupas, kurios irgi neblogai užderėjo.
Aruoduose palankesnių supirkimo kainų laukia kviečiai – dabar jos smuktelėjusios. Išankstinę sutartį su supirkėjais, kai grūdai kainavo daugiau nei 400 eurų už toną, G. Lapinskas buvo sudaręs tik keliems šimtams tonų.

Nežinia dėl ateities
Daupariškis Rytis Kernagis irgi džiaugėsi, kad užderėjo grūdai, nors trąšų bėrė mažiau nei ankstesniais metais. Jis itin patenkintas žieminių kviečių derliumi: po 5,5 t iš hektaro byrėjo. Žieminiai rapsai prastesni, nes praėjusį rudenį, kai pasėjo, buvo vėsoka.
„Javapjūtė gerokai vėlavo – tolino žieminių rapsų sėją, tačiau šiemet įsigijau juostinę sėjamąją, todėl juos pasėjau optimaliu laiku – nebereikėjo įdirbti žemės, tiesiai į ražieną sėklą bėriau, – dalijosi patirtimi R. Kernagis. – Ši technologija padeda saugoti gamtą – mažiau reikia kuro, be to, tausojama drėgmė, rapsai sudygsta greičiau, tolygiau.“
Šios technologijos privalumais jis įsitikino pavasarį: išsinuomota juostine sėjamąja pasėjęs vasarinius rapsus, nusprendė ją įsigyti.
R. Kernagis prisipažino, jog nuotaiką drumsčia nežinia dėl ateities: lyginant su ankstesniais metais trigubai pabrango ūkininkams skirtas dyzelinis kuras, keturgubai – trąšos, o grūdų supirkimo kainos pakilo tik pusantro karto. Be to, pabrango technika. Detalės brangsta ne dienomis, o valandomis.

Ūkininkavimo pabaigtuvės
Venckų kaime, Priekulės seniūnijoje, su sūnumi Mantu ūkininkaujantis Gintautas Priš­montas javapjūtę pradėjo pora savaičių vėliau. Jis džiaugėsi palankiu oru – lietus beveik nesutrukdė nukulti 300 ha javų, negedo technika. Geriausiai užderėjo miežiai – vidutiniškai iš hektaro prikūlė po 5 tonas, nors tręšė minimaliai. „Pagal įterptų trąšų kiekį derlius normalus. Šiemet joms daugiausia investicijų reikėjo“, – patikino ūkininkas. Rapsus jau pardavė, o grūdai sandėliuojami – laukia palankesnių kainų.
Daupariškis ūkininkas Petras Montvydas javapjūtės pabaigtuves atšventė prieš pat Žolinę. Iš viso buvo pasėjęs 490 ha. „Derlius normalus, – nesiskundė pašnekovas. – Antai žieminių kviečių byrėjo apie 6,5 t iš hektaro, tiek pat miežių, žieminių rapsų – 2,6 t, žirnių – 3 t iš hektaro.“
Tai paskutinis šio ūkininko derlius: beveik 30 metų ūkininkavęs, likviduoja savo ūkį. „Paskutinė javapjūtė buvo gera“, – šyptelėjo ilgametis grūdų augintojas.
Jau pardavė savo kombainą, pirkėjai derasi ir dėl kitos technikos. Jo laukuose jau sėja kiti.
„Užleidau jauniems ūkininkams, kad puoselėtų perspektyvius ūkius“, – kalbėjo P. Mont­vydas.
Jis prisipažino, jog dar planavo iki pensijos metus ūkininkauti, tačiau iškilus problemoms dėl žemės nuomos, pasakė: „Užteks.“

Išbandymai – kasmet
Vienas iš stambesnių grūdų augintojų rajone venckiškis Tomas Balčėnas, valdantis 700 ha, šią savaitę dar kūlė vasarinius kviečius. Saulėti sausi orai džiugino ūkininką: nereikėjo papildomų išlaidų grūdams džiovinti.
„Šiemet geriau užderėjo vasariniai kviečiai, nes žieminiams buvo per šaltas ir sausas pavasaris, – dėstė T. Balčėnas. – Neblogai byrėjo rapsai – apie 3,5 t iš ha.“
Įtemptas darbymetis tęsiasi – reikia pasėti kelis šimtus hektarų žieminių rapsų, kviečių. Pasak T. Balčėno, ūkininkui sudėtingi ne tik šie metai – kasmet yra iššūkių, jis visada priklausomas nuo gamtos.
„Šiemet neblogai tiems ūkininkams, kurie buvo pernai nusipirkę pigesnių trąšų. Dabar reikia gilių įžvalgų, itin skaičiuoti sąnaudas, planuoti, stebėti rinką, kad išsilaikytum. Tai svarbu ir stambesniems, ir smulkesniems ūkininkams, – pastebėjo paš­nekovas. – Suskaičiavau, kad užauginti hektarą javų kainuoja apie pusantro tūkstančio eurų. O sėklinių kviečių tona kainuoja 700 eurų. Palyginus trąšų ir grūdų supirkimo kainas, pastaroji gerokai per maža. Bet reikia būti optimistu.“

Trūksta informacijos ir palaikymo
„Gera javapjūtė, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas. – Ūkininkai skubėjo nuimti derlių – net drėgnesnius kūlė, nors dėl orų galėjo palaukti. Javapjūtė dar nesibaigė – reikia kulti vasarinius rapsus, kviečius, kvietrugius, laukia pupos, grikiai, kukurūzai.“
V. Buivydas patenkintas, kad javapjūtė nepareikalavo papildomų sąnaudų – džiovinti grūdus. Tačiau derlius – vidutinis, nes šaltas, sausas pavasaris turėjo įtakos augalų vegetacijai. „Grūdų supirkimo kainos aukštesnės nei pernai, bet dėl trąšų, elektros, augalų apsaugos priemonių šoktelėjusių kainų ūkininkų išlaidos neatsipirks – pajamų bus mažiau nei pernai, – kalbėjo V. Buivydas. – Kai kurių grūdų, kaip antai kviečių speltos neperka – supirkėjai sako, kad dar turi pernykščių. Betgi skelbiama, kad pasaulyje – badas. Vadinasi, tai melagiena, nes jei būtų badas, galėtų trūkstamą grūdų kiekį pakeisti spelta.“
Pasak jo, ūkininkams sudėtinga ūkininkauti: ateitis neprog­nozuojama – už detales plėšiama nežmoniškai, pardavėjai begėdiškai naudojasi situacija. „Žemės ūkio ministerija turi ne tik vertinti ūkininkų pajamas, bet ir stebėti padėtį, informuoti ūkininkus – trūksta informacijos, palaikymo“, – sakė V. Buivydas.

KOMENTARAS

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė: „Šiemet Klaipėdos rajone deklaruota 56 274,41 ha pasėlių ir žemės ūkio naudmenų. Iš jų ariama žemė, kurioje auginami pagrindiniai pasėliai, – 33 627 ha.
Tradiciškai didžiausi grūdinių kultūrų plotai. Žieminių javų 12,97 proc. daugiau nei pernai. Žieminių kviečių deklaruota 11 036,14 ha, rugių – 753,25 ha, kvietrugių – 1 120,25 ha, miežių – 205,72 ha, žieminių kviečių spelta – 115,51 ha.
Techninių kultūrų plotai padidėjo 2 130 ha: žieminių rapsų deklaruota 4 728,64 ha, vasarinių – 831,17 ha, pluoštinių kanapių – 73,46 ha, linų liko tik 1,11 ha.
Javapjūtė Klaipėdos rajone vėlavo kaip ir visoje Lietuvoje, bet palankiu oru derliaus dorojimo darbai vyko sparčiau nei pernai. Paskutiniais duomenimis, dar likę nenukulta dalis vasarinių kviečių, miežių (apie 30 proc.). Vėlyvesnės kultūros laukia savo eilės.
Paskutiniais duomenimis, derlius neprastesnis nei pernai, kai kurių kultūrų didesnis. Neblogai byrėjo žieminiai rapsai, ūkininkai patenkinti ir žieminių miežių, žirnių derliumi. Šie duomenys negalutiniai, ne iš visų seniūnijų gauti, bet, praėjusios savaitės duomenimis, kviečių derlingumas rajone – 5,5 t/ha, miežių – 5,2 t/ha, kvietrugių – 4,5 t/ha, rapsų – 2,8 t/ha, žirnių – 3 t/ha. Klaipėdos rajono ūkininkų derlius panašus į šalies vidurkį, šiek tiek daugiau iš hektaro prikulta kviečių, miežių ir žirnių. Ūkininkus baugina kainos, nerimaujama dėl išaugusių elektros energijos ir degalų kainų – šiemet bus brangiau džiovinti ir laikyti grūdus.“

Virginija LAPIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO asociatyvi nuotr.