Jubiliejinio veiviržėniškių plenero „Skambančios durys“ skambėjo jubiliejinės Dainų šventės ritmu
Penkeri metai daug ar mažai? Žiūrint apie ką kalbame. Jei kalbame apie kūrybinį plenerą „Durys“ Veiviržėnuose, tai daug, nes dažnai plenerai būna vienkartiniai.
Kultūros sostinės tąsa
2020 m., kai Veiviržėnų miestelis buvo paskelbtas Mažąja kultūros sostine, ir gimė „Kūrybinis pleneras „Durys“, kadangi jis buvo tęstinis, tai vyko ir toliau: 2021 m. vadinosi „Sekretas“, 2022 m. – „Laiko labirintas. Ateitis, Dabartis, Praeitis“, 2023 m. – „Durys – vartai į kitas erdves“, o šiais metais – „Skambančios durys“. Pleneruose sukurtose duryse – Veiviržėnų miestelio istorija, žmonės ir gamta, praeitis, dabartis ir ateitis. „Skambančių durų“ kompozicijoje – veiviržėniškių sąsajos su 100 metines švenčiančia Lietuvos dainų švente.
Kompozicijoje 10 durų. Jose 10 dešimtmečių, pradedant 1924 m. vykusia dainų švente Kaune ir baigiant 2024 m. „Kad giria žaliuotų“ Vilniuje. Plenere dalyvavo 11 menininkų ir dar būrys meniškai nusiteikusių veiviržėniškių. Praėjusį penktadienį Kūrybinių dirbtuvių uždarymas įsiliejo į Žaliojo pikniko vakarą, kuris tradiciškai organizuojamas švenčiant Veiviržėnų miestelio šventę.
Penktus metus organizuojant plenerą kartu su Veiviržėnų kultūros centru triūsia veiviržėniškė menininkė, muziejininkė Valdonija Karaliūnienė. Kadangi tema susijusi su Veiviržėnais, tai dalyvius Valdonija pakviečia į muziejų, kur menininkams pateikia surinktą medžiagą plenero temai įgyvendinti
Kartu keliauja nuo pradžių
Džiugu, kad tarp menininkų yra pleneristų, kurie nuo pradžių keliauja kartu su mumis: nestokojanti kūrybinių idėjų, turinti savitą ryškų braižą Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos mokytoja, dailininkė profesionalė Rima Baukaitė, architektė Jurgita Burbienė, kurią vis labiau žavi tapyba, dabar jau laisvoji menininkė akvarelininkė charizmatiškoji Liuda Liaudanskaitė, kurios savitu meniniu pasaulio matymu nusidažo drobės.
Taip pat penktus metus plenere dalyvauja Algimantė Stonkutė, dabar gyvenanti ir dirbanti Vilniuje. Nors Algimantė keramikė, bet mielai paišo duris ir, kaip pati sako, tobulėja šioje srityje. Ketverius metus plenere dalyvauja dailininkė Edita Sadauskė iš Radviliškio, kuri sako labai pamilo šį miestelį ir pasiilgstanti nuoširdžių veiviržėniškių. Treti metai kūrybinėse dirbtuvėse dalyvauja ir Rokiškio dailės klubo ,,Roda“ narė, neformaliojo švietimo dailės mokytoja metodininkė Sigita Klemkaitė, kurios darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje. Dizainerę Danguolę Pundzienę pavasarį LITEXPO Knygu mugėje Vilniuje sužavėjo Veiviržėnų kultūros centro pasažas. Sužinojusi apie plenerą panūdo atvykti. Tai šiais metais sėkmingai jame sudalyvavo.
Gretas papildė naujokai
Pirmą kartą mūsų kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo gargždiškė kūrėja Jolanta Uktverytė, kurią sužavėjo plenero tematika ir galimybė įprasminti veiviržėniškių sąsają su jubiliejine dainų švente. Simonas Gelminauskis – laisvasis menininkas abstrakcionistas, – dabar gyvenantis Vilniuje, yra kilęs iš šios vietos, todėl taip pat su mielu noru nusprendė dalyvauti plenere. Menininkas nutapė ne tik duris, bet triūsė ir prie drobių. Jo darbų parodą bus galima išvysti Veiviržėnų kultūros centre. Minėtų menininkų darbai ir papuošė „Skambančių durų“ kompoziciją. Vietinis laisvasis menininkas Artūras Nikitinas taip pat penkti metai dalyvauja plenere. Ne vienas įspūdingas jo darbas puošia miestelį. Šiais metais Artūras ezopiniu stiliumi nutapė duris ir plenero uždarymo metu jas kaip dovaną įteikė Veiviržėnų bendruomenei.
Plenere jėgas išbandyti nusprendė jaunieji piešėjai: Agota Stirbytė, Vaiva Nikitinaitė, Vaiva ir Rasuolė Stulpinaitės, Rapolas ir Heilė Kaktos, Liepa ir Nojus Jurkai, Ula Pozingytė, Miglė Teresaitė, Vytautas Žemgulys, – kurių duryse muzikos temos detalės. Veronika Jurkuvienė savo pieštose duryse įamžino savo tėvelio veiklą – muzikavimą ir bitininkystę. Paskatinti Rimos Baukaitės savo atsivežtus darbus Klaipėdos r. savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Veiviržėnų filiale eksponavo jaunieji talentai – Tautvydas Šurkus ir Anupras Paulauskas.
Projektas nelaimėjo, laimėjo bendradarbiavimas
Pleneras baigėsi, tačiau jis galėjo ir neįvykti, nes projektas „Skambančios durys“, pateiktas Lietuvos kultūros tarybai, nelaimėjo, t. y., negavo finansavimo. Bet juk tai jubiliejinis pleneras! Liaudis sako: neturėk pinigų, o turėk daug draugų. Pirmiausia, norime padėkoti Veiviržėnų bendruomenei ir Veiviržėnų seniūnijai už didžiulę pagalbą ruošiant kompozicijos pagrindą, aplinkos sutvarkymą, prisidėjimą, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijai ir Gargždų muzikos mokyklos Veiviržėnų skyriui už bendradarbiavimą ir prisidėjimą.
Ir dar būtinai norisi parašyti apie kūrybinių dirbtuvių dvasią – gerumą, paprastumą, bendradarbiavimą, susikalbėjimą, kruopštumą, pagalbą, subtilų humorą, dažų kvapą, kūrybinę tylą…
Dėkojame už įvairius gardėsius Deimantei Jurkuvienei, Sandrai Žemgulienei, Daivai Navickienei, Reginai Mozerienei, Alvydai Švabienei, Daliai Jakavičienei, Neringai Žemgulienei, Jūratei ir Edmundui Norvilams ir visiems užėjusiems palaikyti, pasidžiaugti, gerą žodį pasakyti.
Per plenero uždarymą „Skambančių durų“ kompozicijoje dainavo Veiviržėnų kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Viržis“, kuris dalyvavo jubiliejinėje dainų šventėje Vilniuje. Ansambliečių balsai bei daina ir skambės kompozicijoje, nes muzika, anot Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.
Apibendrindama kūrybinių dirbtuvių patirtį, galiu pasidžiaugti, kad gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų.
Irena JUCIUVIENĖ
Veiviržėnų kultūros centro renginių organizatorė ir plenero dalyvė
Organizatorių nuotr.
