Jūrinį ekonomikos potencialą lemia ne kilometrai, o kryptingi nacionaliniai sprendimai

Klaipėdos rajonas: siekiama sustiprinti uostų ir aplinkinių teritorijų infrastruktūrą ir darnų vystymąsi

Klaipėdoje praėjusį penktadienį vyko konferencija „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“, kuri strateginei ir nacionalinės svarbos temai subūrė aukščiausius valstybės pareigūnus, Klaipėdos regiono savivaldybių merus, verslo ir energetikos ekspertus, pajūrio ir Lietuvos verslo atstovus, mokslininkus, vietines bendruomenes.
Siekiant, kad Lietuva taptų patrauklus ir reikšmingas Baltijos jūros regiono centras, bendras pastangas sujungė ir sprendimų ieškojo konferencijos pranešėjai ir diskusijos dalyviai, tarp kurių – ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.
Stiprins šalies saugumą
Pernai Lietuvos buriuotojų sąjungos konferencija „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis“ tapo atspirties tašku uostų infrastruktūros gerinimui ir plėtrai Lietuvoje. Šiemet drauge su Klaipėdos krašto savivaldybėmis bei pagrindiniais partneriais, tarptautine žaliosios energetikos bendrove „Ignitis renewables“ surengta konferencija aprėpė dar didesnes ambicijas ir siekius. Lietuvai ruošiantis įdarbinti didelį jūros potencialą, uostai tarnaus statant bei aptarnaujant jūrinius vėjo elektrinius parkus bei prisidedant prie šalies saugumo.
Taigi konferencijoje „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“ aukščiausio lygio ekspertai aptarė strateginius planus ir vizijas, kaip efektyviai išnaudoti Lietuvos jūrinį potencialą, resursus ir pastangas sutelkiant į jūrinės ekonomikos bei energetikos sektorių stiprinimą, pajūrio uostų infrastruktūros plėtojimą ir nacio­nalinio saugumo užtikrinimą.
Be to, konferencijoje atkreiptas dėmesys, kad pajūrio uostų infrastruktūros plėtra sustiprintų šalies saugumo potencialą, sudarytų sąlygas gelbėjimo ir pagalbos laivų operacijoms bei užtikrintų sklandžią prieigą prie ekonomiškai reikšmingų objektų, tokių kaip Būtingės terminalas ir planuojami jūrinio vėjo parkai.
Nors Lietuva turi trumpą jūros pakrantę ir sėkmingai plėtoja tarptautinę jūrinę logistiką, kitų šalių, pavyzdžiui, Belgijos, patirtis įrodo, kad jūrinį ekonomikos potencialą lemia ne kilometrai, o kryptingi nacionaliniai sprendimai.
Mažųjų uostų plėtra – viena iš strateginių sričių. Šventosios, Klaipėdos marinos ir Neringos uostų, numatyto Karklės uosto projekto infrastruktūros sukūrimas ir atnaujinimas, daugiafunkciškumas sudarytų sąlygas pritraukti užsienio laivus, skatinti buriavimą, pramoginį plaukiojimą, sporto varžybas bei vaikų mokyklų veiklą.
Tai ne tik stiprintų pajūrio regiono ekonomiką, bet ir didintų šalies saugumą – geresnis uostų išvystymas užtikrintų gelbėjimo tarnybų efektyvumą, Būtingės terminalo apsaugą bei prieigą prie vystomų jūrinio vėjo parkų.
Jūrinio vėjo energetika tampa vis svarbesne energetinės nepriklausomybės dalimi Europoje. Aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės jau pasirašė susitarimą dėl jūrinio vėjo plėtros, o Lietuva žengia pirmuosius žingsnius – „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį „Curonian Nord“ jūrinio vėjo parką Baltijos šalyse. Tikimasi, kad šis projektas pritrauks milijardines investicijas, kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, skatins Klaipėdos krašto uostų infrastruktūros plėtrą ir pajūrio regiono bei visos šalies ekonomiką.
Premjeras drąsino matyti galimybes
„Lietuva dar tik atranda milžinišką ir kol kas neišnaudotą jūrinį potencialą – ne tik rekreacines, logistines, tačiau ir energetines bei nacionalinio saugumo galimybes“, – sakė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, sveikinęs Klaipėdoje vykusią konferenciją „Kaip išnaudoti jūrinį ekonomikos ir energetikos potencialą? Nuo mažųjų uostelių iki nacionalinio saugumo“.
Vyriausybės vadovas įžanginėje renginio kalboje atkreipė dėmesį: per jūrinius vartus Lietuva gauna visus pagrindinius energetikos išteklius ir ateityje tendencija ryškės dar labiau, todėl Baltijos jūros regionas yra kritiškai svarbus nacionaliniam saugumui.
„Vyriausybė yra numačiusi ne vieną investicijų projektą ir planą šiam regionui“, – pridūrė premjeras, akcentuodamas tris dedamąsias Lietuvos jūrinio potencialo išnaudojimui.
„Pirma, akivaizdu, kad dabartinėmis aplinkybėmis visiems reikia didinti greitį. Sunku būtų priekaištauti verslui, kuris visuomet pasiruošęs investuoti, tačiau valstybei su teisiniu reguliavimu ir jo efektyvumu tikrai yra kur pasistengti ir pajudėti į priekį.
Antra, valstybė gali ir turi būti pasiruošusi dalintis rizikas – eiti į bendrus projektus, viešąją ir privačią partnerystę, kad projektų įgyvendinimas būtų spartesnis.
Trečias aspektas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, yra tarptautinis bendradarbiavimas. Baltijos ir Šiaurės šalys, Lenkija ir Vokietija stiprina bendradarbiavimą visose srityse – nuo energetikos iki gynybos. Kviečiu ir verslo atstovus, turint idėjų ir ryšių, skatinti bend­radarbiavimo projektus gynybos srityje, o savo ruožtu valstybė bus pasiruošusi kuo galėdama prisidėti – kapitalo įnašu ar lengvesniu reguliavimu“, – konferencijoje kalbėjo G. Paluckas.
Vyriausybės vadovas paskatino drąsai šiandienos aplinkybėse matyti ne tik iššūkius, bet ir galimybes, kurių Lietuvai netrūksta: „Kai siaučia audra, vieni skundžiasi, o kiti kelia bures. Tebūnie ši diskusija ir jos idėjos tomis burėmis, kurios nuneš mus į naujus, saugesnius ir platesnius vandenis.“
Vizijoje – tarptautinis mažosios laivybos centras
Lietuvos uostai turi didelį potencialą tapti svarbia tarptautinės laivybos traukos vieta, tačiau tam būtina kryptinga infrastruktūros plėtra, marinos atnaujinimas ir gerai suplanuotas mažųjų uostų tinklas. Norint užtikrinti ilgalaikę plėtrą, būtina investuoti į uostų modernizaciją, gerinti paslaugų kokybę ir sudaryti palankias sąlygas tiek vietos, tiek tarptautiniams laivybos dalyviams.
Link turimo jūrinio potencialo išpildymo Klaipėda žengia reikšmingą žingsnį – pradėti modernios pietinės marinos kūrimo darbai. Šis projektas skirtas ne tik vietos mažųjų laivų savininkams, bet ir tarptautiniams svečiams, siekiant pritraukti daugiau mažųjų laivų ir sustiprinti Klaipėdos, kaip patrauklios jūrinės krypties, įvaizdį. Marina bus pritaikyta šiuolaikiniams laivybos poreikiams, užtikrinant aukštos kokybės prieplaukų, navigacijos, techninio aptarnavimo bei poilsio infrastruktūrą. Be to, ši nauja erdvė taps tarptautinių vandens sporto varžybų traukos centru, pritrauksiančiu sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio. Tai ne tik stiprins miesto jūrinę tapatybę, bet ir generuos naujas galimybes mažam ir vidutiniam verslui – nuo apgyvendinimo, maitinimo iki techninio aptarnavimo ir turizmo paslaugų.
Pirmuosius žingsnius uostų plėtros srityje žengia ir Palangos savivaldybė – Šventosios uosto atnaujinimas sparčiai juda į priekį. Šiuo metu aktyviai vykdomi molų projektavimo darbai, kurie užtikrins uosto apsaugą nuo smėlio užnešimo. Tikimasi, kad dar šiais metais prasidės statybos, o jau kitais metais Šventosios uostas taps visiškai funkcionalus, atverdamas naujas galimybes tiek vietos, tiek tarptautiniams mažosios laivybos entuziastams. Tuo tarpu Neringos uostas, nors ir turintis didelį potencialą patenkinti augantį žvejų ir mažosios laivybos entuziastų poreikį, paskutinį kartą modernizuotas buvo prieš daugiau nei 40 metų. Dėl to, nepaisant didėjančios paklausos, vietų laivams vis dar trūksta, o tai riboja tiek vietinės, tiek atvykstamosios laivybos plėtrą. 
Siekiant išnaudoti turimas galimybes, būtina spręsti šią problemą – investuoti į uosto atnaujinimą, gerinti infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas, kurios leistų Neringos uostui tapti svarbia mažosios laivybos traukos vieta regione.
Klaipėdos rajonas planuoja naujas investicijas
„Klaipėdos rajone taip pat vykdomi svarbūs darbai siekiant sustiprinti uostų ir aplinkinių teritorijų infrastruktūrą bei skatinti jų darnų vystymąsi“, – konferencijoje akcentavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas.
Ypatingas dėmesys skiriamas Drevernos uosto priežiūrai ir esamo potencialo stiprinimui – jau sutvarkyta kelio atkarpa nuo J. Gižo etnografinės sodybos iki mažųjų laivų uosto, įrengtas pėsčiųjų takas, gerinantis susisiekimą ir didinantis teritorijos patrauklumą lankytojams. 
Klaipėdos rajono savivaldybė planuoja ir naujas investicijas: Drevernos upės senvagėje bus įrengtas šliuzas-reguliatorius, kuris leis efektyviau valdyti vandens lygį ir prisidės prie pakrantės pritaikymo rekreacijai. Be to, kapitalinis istorinio Jokšų tilto remontas per Karaliaus Vilhelmo kanalą ne tik atkurs svarbų infrastruktūros objektą, bet ir padidins jo funkcionalumą tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. 
„Savivaldybė yra patvirtinusi ir Drevernos–Svencelės vietovės tvarios plėtros koncepciją, kurioje numatytos įvairios priemonės vietovės turistinio potencialo didinimui, Karaliaus Vilhelmo kanalo įveiklinimui, bendruomenių įtraukimui bei darniam šios teritorijos vystymuisi“, – akcentavo rajono meras B. Markauskas. 
Klaipėdos rajono savivaldybės planuose – nauja Klaipėdos ir rajono jungtis sausumos keliu. Dreverną, kuri šiemet yra tapusi mažąja kultūros sostine, ir Klaipėdą norima sujungti nauju dviračių taku. Beveik 14 km ilgio takas driektųsi pro Kairių poligoną. Maršrutas eitų šalia Vilhelmo kanalo, čia būtų įrengtos poilsiavietės ir turistai galėtų lengvai pasiekti Dreverną, išsiskiriančią kraštovaizdžiu ir lankomais objektais. Pasigrožėti planuojamo sausumos kelio jungties kraštovaizdžiu važiuojant dviračiais praėjusią vasarą rajono meras B. Markauskas pakvietė Klaipėdos miesto merą Arvydą Vaitkų. Motyvuojanti kelionė paliko įspūdį ir uostamiesčio vadovui.
Manoma, kad toks maršrutas būtų patrauklus ne tik regiono gyventojams, bet ir turistams, atvykstantiems keltais iš Vokietijos ar Švedijos. Tačiau viena iš svarbiausių kliūčių šiam sausumos keliui vystytis yra Kairių poligono plėtra.

Įvairiopa uostų plėtros reikšmė
Uostų plėtros aspektai neapsiriboja vien mažosios laivybos skatinimu – jie taip pat yra svarbūs vystant jūrinę vėjo energetiką. Modernizuota uostų infrastruktūra taps esmine grandimi statant ir prižiūrint jūrinius vėjo parkus, užtikrinant efektyvią logistiką ir techninę priežiūrą. 
„Klaipėdos ir Šventosios uostai, taip pat naujai planuojami projektai galėtų tapti svarbiais centrais, iš kurių vyktų reikalinga infrastruktūros plėtra, laivų judėjimas ir aptarnavimo darbai“, – pabrėžia Robertas Dargis, vienas iš konferencijos organizatorių. Be to, išplėsta marina ir mažieji uostai prisidės prie regioninio bei nacionalinio saugumo stiprinimo. Jie galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant greitą reagavimą į avarines situacijas jūroje bei sustiprinti gelbėjimo operacijų pajėgumus. Infrastruktūros modernizavimas taip pat leistų geriau organizuoti laivybos srautus ir sumažinti apkrovą didiesiems uostams, taip padidinant tiek civilinės, tiek komercinės laivybos efektyvumą.

Parengė
Vilija BUTKUVIENĖ