Kaip sustabdyti smurtą ir išmokti kalbėtis be kaltinimų?

Klaipėdos rajone smurtas artimoje aplinkoje ir toliau išlieka skaudi problema. Nors per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užregistruotų pranešimų apie smurtą skaičius kiek sumažėjo, statistika vis dar šokiruoja – užfiksuoti 525 atvejai. Kiekvienas jų – tai ne tik skaičius, bet ir tragiška žmogaus istorija, šeima, išgyvenanti krizę, ir vaikai, augantys baimėje.

Matydami šį mastą, VšĮ Klaipėdos apskrities pagalbos vyrams centro Emocinės paramos vyrams linijos vadovas, geštalto psichoterapijos praktikas Darius Docius ir socialine darbuotoja centre dirbanti jo žmona Dailė ėmėsi iniciatyvos ir organizuoja nemokamus mokymus, skirtus smurto prevencijai. Anot Dariaus, svarbiausias tikslas – ne tik reaguoti į jau įvykusius smurto protrūkius, bet ir dirbti su pačiomis smurto priežastimis, padedant žmonėms atpažinti ankstyvuosius jo ženklus ir keisti destruktyvų elgesį.

Sudėtingas emocinis labirintas

Nors daugumai smurtas asocijuojasi tik su fizine jėga, tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Galbūt jūsų kaimynas, kolega ar artimasis gyvena šeimoje, kurioje kasdien tvyro įtampa. Galbūt išoriškai viskas atrodo puiku, tačiau už uždarų durų skamba ne garsūs riksmai, o tyla, kontrolė ir nuolatinė kritika. Kaip pabrėžia D. Docius, smurtas slepiasi daugelyje mažiau pastebimų formų. Fizinis smurtas neretai tėra tik ledkalnio viršūnė, o jo pradžia – „nematomos“ formos: emocinis, ekonominis, seksualinis, socialinis ar skaitmeninis smurtas.

Emocinis smurtas pasireiškia nuolatine kritika, žeminimu, grasinimais, šantažu ar izoliacija. Šios žaizdos gyja ilgiausiai, nes jos griauna žmogaus savivertę. Ekonominis smurtas – tai finansų kontrolė, draudimas dirbti ar atlyginimo atėmimas, padarant žmogų finansiškai priklausomą. Seksualinis smurtas apima spaudimą intymiems santykiams ir „ne“ ignoravimą. Socialinis smurtas pasireiškia izoliavimu nuo artimųjų, o skaitmeninis smurtas – paskyrų kontrole, sekimu ir šantažu internete.

„Neretai girdime: „Juk nemuša – vadinasi, dar nesmurtauja, praeis.“ Ne. Visos šios formos yra smurtas. Programoje aiškiai aptariame smurto ciklą, mokome atpažinti ankstyvuosius ženklus ir sustabdyti spiralę laiku“, – teigia D. Docius, kuris drauge su Daile – socialine darbuotoja psichoterapeute, patyrusia grupinių mokymų ir patyriminių grupių vedėja – kviečia tiek vyrus, tiek moteris į nesmurtinio bendravimo ir santykių gerinimo mokymus.

Anot pašnekovo, iniciatyvos rengtimokymus, skirtus smurto prevencijai ir nesmurtiniam bendravimui, paskatino elementari statistika. „Beveik kasdien Klaipėdos rajone kažkas kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Per pirmus septynis 2025 metų mėnesius užregistruota 525 pranešimai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 570. Nuo 235 iki 208 sumažėjo ir apsaugos orderių skaičius, bet problema išlieka itin aktuali. Kiekvienas pranešimas – tai žmogaus istorija, šeima krizėje, vaikai, matantys smurtą. Matydami smurto mastą ir prevencinių programų poreikį, ėmėmės veikti. Praėjusių metų projektas „Nelik vienas“ parodė rezultatą: 90 procentų dalyvių įgijo naujų konfliktų valdymo įgūdžių, 95 procentai rekomenduotų mokymus kitiems. Tai įrodo, kad mokymai veikia, todėl nusprendėme teikti šias paslaugas ir šiais metais. Mūsų tikslas – ne tik reaguoti į įvykius, bet dirbti su priežastimis: padėti žmonėms atpažinti ankstyvuosius“, – apie mokymų svarbą sako D. Docius.

Mokymai – tiek vyrams, tiek moterims

Mokymai atviri tiek vyrams, tiek moterims. Jie vyksta mišriose, iki 10 asmenų grupėse, siekiant, kad dalyviai pamatytų skirtingas perspektyvas ir ugdytų empatiją. Anot pašnekovo, vyrų dalyvavimas yra itin svarbus, kadangi būtent jiems dažniau tenka atsakomybė už elgesio keitimą. Keičiant vyrų reakcijas į įtampą, konfliktus, esą galima tiesiogiai mažinti smurto mastą.

Dažniausiai vyrai nerimauja, ar jų nesmerks, dvejoja, kokią naudą gaus iš mokymų. Jie tikisi gauti konkrečių įrankių, pavyzdžiui, kaip suvaldyti pyktį, kalbėtis be kaltinimų ir nustatyti ribas. Tačiau išdrįsę ateiti į susitikimus ir vos juos pradėję, jie esą supranta, kad grupės atmosfera yra saugi ir palaikanti, o mišri grupės sudėtis padeda jiems geriau suprasti abiejų lyčių patirtis.

Per 12 struktūruotų susitikimų dalyviai įgyja konkrečių įgūdžių. Pirmiausia jie mokosi atpažinti ir valdyti emocijas. „Dabar atpažįstu pykčio ženklus ir galiu laiku sustoti“, – vieno dalyvio žodžius prisimena mokymų vadovas.

Taip pat mokomasi komunikuoti be kaltinimų. Dar dalyviai praktikuoja empatiją ir perspektyvos keitimą, mokosi nustatyti sveikas ribas ir atpažinti manipuliacijas. „Po 12 metų santuokos išmokome kalbėtis be kaltinimų. Jei kyla įtampa – darome 20 minučių pauzę“, – vienos poros pastebėjimais dalijasi D. Docius.

„Pirmą kartą supratau, kaip jaučiasi partnerė, kai grįžtu neblaivus“, – galvoje ir kito susitikimo dalyvio žodžiai.

Poveikis ilgalaikis

D. Docius atskleidžia, kad smurtinis elgesys turi savo priežastis. Tai – smegenų chemija, pavyzdžiui, streso ir testosterono derinys gali tapti „sprogstančiu mišiniu“. Be to, 70 procentų vyrų kopijuoja tėvų reakcijas, o alkoholis išjungia „stop“ mygtuką. Svarbiausia, kad daugelis žmonių tiesiog niekada nebuvo mokomi, kaip tvarkytis su pykčiu ir spręsti konfliktus. O mokymų metu siūlomi konkretūs metodai, kurie leidžia nutraukti šį ciklą.

O koks ilgalaikis šių mokymų poveikis ne tik asmeniniams santykiams, bet ir visuomenei? „Pokyčiai plinta tarsi ratilai vandenyje: vieno žmogaus įgūdžiai kuria ramesnius namus, saugesnę vaikystę, mažiau įtampos darbo kolektyvuose. Po truputį formuojasi kultūra be pateisinimų smurtui – kaimynai nebėra abejingi, žmonės laiku ištiesia pagalbos ranką. Mūsų tikslas – užkirsti kelią smurtui, o ne vien gesinti gaisrus“, – teigia pašnekovas.

D. Docius supranta, kad kreiptis pagalbos nėra lengva, tačiau sako, kad pripažinti, jog reikia pagalbos, yra stiprybė, o ne silpnumas. „Mūsų mokymai – be teisimo ar gėdinimo, o kuriama grupinė mokymų erdvė – saugi ir konfidenciali mokytis bei keistis, – pabrėžia jis. – Suprantu, kad ryžtis pagalbai nėra lengva, bet geriausias pirmas žingsnis – individuali konsultacija: ramiai pasikalbėsime apie jūsų situaciją be įsipareigojimų. Svarbiausia – ženkite tą pirmą žingsnį. Jūs galite pakeisti ne tik savo, bet ir savo artimųjų gyvenimą.“

Dailė ir Darius Dociai, patyrę psichoterapeutai ir jau daugiau nei 20 metų esantys vyras ir žmona, veda šiuos mokymus. Jų vedami mokymai yra nemokami ir finansuojami Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybių. Tai rodo, kad smurto prevencija yra bendruomenės prioritetas. „Manome, kad grupės vadovai vyras ir moteris – tai saugi, subalansuota erdvė visiems dalyviams: tiek vyrams, tiek moterims lengviau atsiverti, lengviau jaustis suprastiems“, – įsitikinę Dociai.

Registracija ir kontaktai:

Tel. +370 603 41685 (I–V 9–14 val.); el. paštas konsultacijos@nelikvienas.lt, svetainė vyrucentras.lt

Kada ir kur vyks mokymai

• Trečiadieniais (rytinė grupė): 09:00–10:30, nuotoliu (startas – nuo rugsėjo vidurio arba surinkus grupę).
• Trečiadieniais (vakarinė grupė): 18:30–20:00, Gargždų visuomenės sveikatos biuras, Turgaus g. 15 (buvusi P. Cvirkos g. 15).
• Ketvirtadieniais (vakarinė grupė): 18:30–20:00, Gargždų visuomenės sveikatos biuras, Turgaus g. 15 (buvusi P. Cvirkos g. 15).

Registracijos forma: https://forms.gle/Ee5u3Pe2gHtAQMxq9

Pastaba: vietų skaičius grupėse ribotas. Jei svarstote – parašykite arba paskambinkite šiandien, ir susitarsime dėl trumpo konfidencialaus pokalbio.

Gintarė KARMONIENĖ

Dariaus DOCIAUS nuotr.

Užsak.