Kantrieji kultūros darbuotojai protestuoja dėl menko atlygio
Kultūros darbuotojų mitingas prie Vyriausybės.
Kultūros darbuotojų protesto dalyviai Vilniuje reikalavo padidinti atlyginimus 75 Eur. Diskusijos tarp valdžios ir kultūros srities atstovų vyksta jau seniai, tačiau konkrečių rezultatų nematoma net po mitingo. Kultūros ministerija kol kas yra įsipareigojusi, kad kitąmet atlyginimas turėtų didėti 21 Eur, 2020 m. ir 2021 m. – dar po 30 eurų, tačiau tai kultūros darbuotojų netenkina.
Ateityje žada nenusileisti
Pirmadienį Vyriausybės aikštėje susirinko apie 500 žmonių. Gargždų kultūros centro režisierius Arūnas Mozeris, taip pat dalyvavęs mitinge, pasakojo, kad prieš minią kalbėti išėjus kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, nuaidėjo įvairiausios emocijos. „Kai ministrė pasikvietė tik atstovus deryboms į Vyriausybės pastato vidų, mes pradėjome sakyti, kad ji bailė, ir klausti, kodėl bijo kalbėtis su visais“, – mitingo nuotaikomis dalijosi A. Mozeris.
Dviejuose darbuose dirbantis vyras džiaugėsi, kad kultūros bendruomenė vis dėlto yra vieninga ir kad pavyko būti išgirstiems. „Norėjome, kad kultūros problemos neliktų nepastebėtos, nes yra neišnaudojamas visas kultūros potencialas. Kalbant apie regionus – tikrai sunku pritraukti specialistus ten dirbti, o šie žmonės juk mažina kultūrinę atskirtį. Labai liūdna, kad kultūros darbuotojų mažėja, ir niekas jų nebando išsaugoti“, – savo mintis dėstė A. Mozeris.
Deja, bet po diskusijos tarp kultūros sektoriaus ir valdžios atstovų sprendimas nebuvo priimtas, tačiau visgi svarstoma nuo kitų metų padidinti atlyginimus 75 Eur. Mitinge dalyvavęs režisierius teigia, jeigu padėtis nesikeistų, gali įvykti panašūs protesto veiksmai.
Rajone padėtis geresnė
Vyriausybė žadėjo suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius, bet taip nepadarė. Derybų metu taip pat buvo prašoma nuo 2019 m. sausio 1 d. padidinti vidutiniškai 150 eurų kultūros darbuotojų atlyginimus, Kultūros ministerija pasiūlė tik 21 Eur.
Klaipėdos rajone kultūros darbuotojų padėtis yra šiek tiek geresnė. Rajono kultūros centrų vadovų vidutinis mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 1 230 Eur, o kultūros darbuotojų – 770 Eur. Kituose Lietuvos miestuose darbo užmokestis šioje srityje yra dar mažesnis.
Gargždų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Asta Vaičiulienė mano, kad jaunas darbuotojas išliktų ilgiau toje pačioje darbo vietoje, jei atlyginimas siektų 800 Eur „į rankas“: „Kam erzinti žmones su tokiais priedais, kaip 21 euras? Su 75 Eur bent jau į parduotuvę nueini vieną kartą.“ Ją papildė Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė: „Atlyginimas turėtų būti toks, kad žmogus galėtų išgyventi dirbdamas vieną darbą.“
Darbuotojų kaita kultūros sektoriuje išties didelė. „Ir pas mus keičiasi darbuotojai kas du mėnesius, nes niekas nenori dirbti už 577 Eur neatskaičius mokesčių. Negali dirbti žmogus su patirtimi, su aukštuoju išsilavinimu ir už tokią sumą išgyventi“, – kalbėjo Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė. Tačiau, jos manymu, padėtis rajone yra geresnė negu kituose Lietuvos miestuose, nes darbuotojai turėjo galimybę kelti savo kvalifikaciją ir todėl gauna šiek tiek didesnius atlyginimus.
Prilaiko meilė darbui
Nors padėtis ir geresnė, rajono kultūros darbuotojai teigia, kad gaunant tokį atlyginimą išgyventi yra sunku. „Vyrui dirbti kultūros srityje ir galvoti, kad tokio atlyginimo užtenka, yra žema“, – tvirtino renginių organizatorius Aurimas Rapalis. Kitų kultūros darbuotoju teigimu, ne jie turi išlaikyti profesiją, o profesija – juos. „Dažnai tik užsidegimas, noras kurti palaiko įvairias iniciatyvas“, – sakė Gargždų kultūros centro režisierius A. Mozeris.
A. Rapalis pripažįsta, kad jį kultūros srityje laiko meilė savo darbui: „Gali eiti ieškoti fizinio darbo statybose ir tikrai daugiau uždirbsi, bet norisi dirbti mėgstamą darbą ir todėl susitaikai su esama situacija.“ Jo manymu, jeigu keliama minimali mėnesinė alga, proporcingai turi didėti ir kitų darbuotojų atlyginimai, nes kitaip jie beveik susilygina.
Gargždų kultūros centro direktorė A. Vaičiulienė jį papildė: „Žmonės labai myli savo darbą ir turbūt iš inercijos dirba jį. O jaunimas, sužinojęs atlyginimą, arba nepasiryžta dirbti, arba dirba trumpai, kad tik įgytų kompetencijų.“
Kultūros darbuotojų atstovai ilgai diskutavo su valdžia, tačiau kodėl delsė ir neišėjo į gatves anksčiau? „Kultūros darbuotojai yra labai kultūringi žmonės ir labai kantrūs, jie bando suprasti, kad visoje Lietuvoje yra nenormali medikų, pedagogų situacija, todėl jie laukė“, – aiškino A. Zapalskienė.
Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson po susitikimo su profesinėmis sąjungomis akcentavo, kad ministerija sieks vykdyti įsipareigojimus kultūros ir meno sektoriaus darbuotojams. Ji taip pat pripažino, kad to padaryti nepavyks per vienerius metus, todėl darbo užmokesčio didinimą reikėtų išdėlioti per trejus metus.
Edita KALNIENĖ
Vytauto BUTKAUS nuotr.
