Karalienės Bonos marcipaniniai pyragaičiai

Už įdomias ir kūrybiškas idėjas, už Klaipėdos krašto istorijos tyrinėjimą bei kultūros puoselėjimą ir sklaidą senovinių valgių rekonstruktorei Editai Nurmi neseniai Drevernoje vykusiame Klaipėdos krašto prijungimo sukakties minėjime įteikta Mažosios Lietuvos etnografinio regiono vėliava. Susirinkusiuosius ji vaišino savo keptais marcipaniniais pyragaičiais, kurių kadaise buvo ant karalienės Bonos Sforcos vestuvių stalo.
E. Nurmi kaupia žinias apie senuosius kuršių patiekalus. Domėdamasi vikingų laikotarpio virtuve, ji įsitikino, jog Skandinavijos vikingų ir kuršių virtuvės pagrindas tas pats. Senovinių valgių rekonstruktorė Drevernoje, Klaipėdos rajone, puoselėja augalų sodą, kuriame augina pamirštus senovinius augalus. „Juos surinkome apsilankę Baltijos šalyse – gavome iš sėklų bankų“, – atskleidė kuršių istorinio paveldo žinovė. Restauruotame pastate ji rengia istorines kulinarines edukacijas, supažindina su senoviniais kuršių ir vikingų valgiais.
Pernai LRT nacionalinės virtuvės lygoje „Samčių kovos“ atstovavusi Mažajai Lietuvai E. Nurmi pristatė senovinį desertą, pagamintą iš sorų, medaus, sviesto ir riešutų. Šis receptas atkurtas pagal Kukuliškių piliakalnyje archeologų rastą puodo šukę. „Daugiau nei prieš porą tūkstančių metų gamintas maistas – energetinis batonėlis, ilgai negendantis, skanus ir patogus kelionėje“, – kalbėjo E. Nurmi.
Ji domisi ir XVI a. LDK istorinės asmenybės – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos virtuve. „Ji daug įnešė į Lietuvos gastronomiją, pradedant šakute“, – šypsojosi senovinių valgių rekonstruktorė. Karalienės Bonos Sforcos dėka, į Lietuvą atsirito itališkų patiekalų mados banga, susiformavo Viduržiemio jūros virtuvės tradicija.
„Neapolyje vykusiose jos vestuvėse vaišių stalas buvo gausus saldumynų, tarp kurių – ir marcipaniniai pyragaičiai. Marcipanai laikyti sužadėtuvių simboliu – buvo madinga peršantis merginai siųsti marcipaninius saldumynus“, – atskleidė E. Nurmi.
Pasinaudojusi J. Bernotienės ir R. Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė“, šiek tiek pakoregavusi receptą, ji iškepė pyragėlių su marcipaniniu įdaru, kuriais pavaišino istorinės sukakties minėjimo dalyvius.

Marcipaniniai pyragėliai
Marcipanų masei reikia 100 g migdolų, 100 g cukraus, 11 g rožių vandens, žiupsnelio malto cinamono, tešlai – 600 g miltų, 6 kiaušinių, 150 g cukraus, 120 g sviesto, vanilės ekstrakto.
Migdolų riešutus užpilti verdančiu vandeniu ir po 20 minučių nulupti luobelę, sumalti, suberti cukrų, cinamoną ir supilti rožių vandenį.
Kiaušinius išsukti su cukrumi, supilti atvėsintą ištirpintą sviestą ir vanilės ekstraktą, suberti miltus. Viską gerai išmaišyti, iškočioti 3 milimetrų storio lakštą, išpjauti apskritimus. Įdėjus įdaro, užlenkti kraštelius. Tradicinė pyragėlių forma – perlenktas ovalas. Kepti iki 180 C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 15–20 min., kol lengvai apskrunda.
Virginija LAPIENĖ