Karštymetis keičia žmonių įpročius
Asociatyvi nuotr.: Gargžduose trečiadienį, esant 30 laipsnių karščio, statybininkai vis tiek dirbo kaitroje.
Karščio rekordus mušanti šiųmetė vasara keičia žmonių darbotvarkę ir įpročius. Prekybos centruose nuo lentynų šluojami gėrimai, buitiniai ventiliatoriai. Valstybės tarnybos sektoriuje trumpinamas darbuotojų darbo laikas. O Skaidriojo karjero teritorijoje, kurioje pasigendama tvarkos, tokia žmonių apgultis, kokios seniai nebūta.
Valdininkams trumpinamas darbo laikas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas pasirašė įsakymą dėl darbo laiko trumpinimo vasaros laikotarpiu. Direktorius nustatė, jog valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo laikas šiltuoju metų laikotarpiu darbo patalpų oro temperatūrai pasiekus 28,5 ir daugiau laipsnių Celsijaus, gali būti trumpinamas vadovaujantis atitinkamomis higienos normų rekomendacijomis. Sutrumpinus darbo laiką valstybės tarnautojams ir darbuotojams mokama kaip už visą darbo laiką.
S. Karbauskas Administracijos struktūrinių padalinių vadovus bei seniūnijų seniūnus įpareigojo užtikrinti nenutrūkstamą funkcijų vykdymą darbo valandomis, paliekant dirbti tam reikalingą valstybės tarnautojų ir darbuotojų skaičių. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Laima Tučienė džiaugėsi ir sveikino tokį Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą. „Agluonėnų seniūnijos seniūnės pareigas einu nuo 2007 m., pamenu, prieš kelerius metus taip pat buvo užklupę karščiai, tai vadovai pasirūpino, jog būtų įrengtos žaliuzės ar ritininės užuolaidos, kur jų trūko, taip pat nupirkti buitiniai ventiliatoriai. Šiemet karšti orai užsitęsė kaip niekad ilgai, tad išeitimi tapo darbo laiko trumpinimas, užtikrinant funkcijų vykdymą. Pavyzdžiui, likus porai valandų iki darbo pabaigos darbuotoją jo prašymu galima išleisti dirbti į namus. Tačiau jis turi būti visą darbo laiką pasiekiamas telefonu ir savo funkcijas vykdyti nuotoliniu būdu. Mūsų seniūnija yra antrame aukšte, tai vos užlipus trūksta oro, žinoma, patalpas kiek įmanoma vėdiname, tačiau ir tai negelbsti“, – „Bangai“ kalbėjo L. Tučienė. Ji pridūrė, jog kaip tik šią savaitę profsąjungos atstovai susitiko su Savivaldybės vadovais dėl kolektyvinės sutarties papildymo, dabar numatyta ir individualaus darbo laiko, ir nuotolinio funkcijų vykdymo nustatymo galimybė esant tam tikroms sąlygoms.
Verslas apsukų nemažina
UAB „Žemkasa“ direktoriaus pavaduotoja Ina Kaubrytė informavo, jog nepaisant to, kad karštis alinantis, bendrovės darbuotojai dirba objektuose nuo 8 iki 18 val. vakaro. „Žinoma, dažniau daromos pertraukos, yra mobilūs šaldytuvai, kad darbuotojai galėtų atsigaivinti šaltu vandeniu. Kitu atveju, jei vanduo yra laikomas vagonėlyje ar lauko objekte, jo temperatūra užkaista kone iki virimo. Mokame už atliktus darbus, tad darbuotojai žino, kol orai geri, reikia kuo daugiau padaryti. Prasidės lietūs, tada bus sunku įgyvendinti planus. Kol kas jokių pretenzijų iš darbuotojų negirdėjome“, – dar trečiadienį sakė I. Kaubrytė.
UAB „Mida LT“ generalinis direktorius Gintautas Jonauskas „Bangai“ teigė, kad administracinės patalpos jų bendrovėje yra kondicionuojamos, o gamybinėse – karščio problema aktualesnė, tačiau patalpos reguliariai vėdinamos. „Prisiminkime, kaip pernai visi dejavo, kad nėra vasaros, kad merkia lietūs, o šiemet džiaukimės“, – ragino G. Jonauskas. Jis užsiminė, kad „Midos“ darbuotojai nemokamai gaivinasi tiek vandeniu, tiek energijos suteikiančia kava.
Valstybinės darbo inspekcijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys patikino, kad pastaruoju metu apstu skundų, paklausimų dėl itin aukštos temperatūros darbo metu. „Rašo, jog yra 31 laipsnis karščio, ar įmanoma dirbti tokiomis sąlygomis ir pan. Situaciją analizuojame telefonu, vykstame į konkrečias darbo vietas – vos spėjame. Darbdavys turėtų vertinti darbuotoją. Jei jis dirba valandą prie kompiuterio, tai išleisti 15 min. pasivaikščioti, atsivėdinti. Tiesiog daryti bent pertraukas ilgesnes, apsvarstyti kondicionierių įrengimo galimybę ir pan.“, – dėstė V. Ročys.
Ventiliatorių pardavimai 300 proc. didesni
Žmonės gaivinasi, kaip tik išmano. Ledai, arbūzai, vaisvandeniai graibstomi prekybos centruose. „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė „Bangai“ sakė, jog pirkėjai gausiau perka tiek ledų, tiek įvairių gėrimų: „Suskaičiavome, kad per šią karštą liepą labiausiai augo nealkoholinio sidro ir alaus pardavimai – tiek vieno, tiek kito gėrimo nupirkta dvigubai daugiau nei pernai liepą. Ledų tautiečiai pirko trečdaliu daugiau nei pernai, vandens ir vaisvandenių – penktadaliu daugiau. Žmonės taip pat ieško ne tik kuo atsigaivinti, bet ir kuo vėsintis – šią liepą buitinių ventiliatorių pardavimai šoktelėjo į viršų apie 300 proc. palyginti su praėjusiais metais. Vien per liepą jų pardavėme per 2000 vnt. Arbūzų pardavimai liepą ir rugpjūtį pasiekia piką – jų paklausa išauga net iki 10 kartų, palyginti su kitais mėnesiais.“
Karjeruose mirksta ir gyventojai, ir… šunys
Nesibaigiančios maudynės – viena smagiausių karštymečio pasekmių. Pastaruoju metu Minijos upė, Skaidriojo karjero teritorija apgultos poilsiautojų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Račkauskienė informavo, kad, paskutinių tyrimų duomenimis, vandens kokybė tiek Minijos upėje, tiek Gargždų karjeruose atitinka higienos normas. Daug žmonių čia atskuba po darbų maudytis kartu su augintiniais. Ar tai leidžiama? „Kadangi mūsų rajone nėra įteisintų maudyklų, tai negalime uždrausti. Viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, – pastebėjo V. Račkauskienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėjos Aušros Syminienės nuomone, šiuo metu situacija išties yra gana chaotiška, nes, kaip minėta, paplūdimiai neįteisinti. Juridinės teisės pasakyti, kad gyvūnams čia negalima maudytis, lyg ir nėra, tad apeliuojama į kultūrinę savivoką. Be to, galioja Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklės, pagal kurias draudžiama vedžioti gyvūnus ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų), mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sporto ir vaikų žaidimų aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, sporto aikštynuose, stadionuose ir kitose viešose vietose, išskyrus įrengtas gyvūnų vedžiojimo aikšteles. „Dėl gyvūnų maudymo viešose vietose, kur taip pat gaivinasi suaugusieji, vaikai, atsiranda ir fizinė apkandžiojimo grėsmė, ir mikrobiologinė tarša dėl šunų ekskrementų. Juolab kad apkandžiojimo atvejų mūsų rajone yra gana nemažai. 2016 m. – 71, 2017 m. – 74, o vien per 2018 m. pirmąjį pusmetį – 69. Tai dar kartą įrodo, kad gyvūnų savininkų įsitikinimas, kad jų šuo jokiu būdu nepasielgs agresyviai, ne visuomet yra pagrįstas“, – remdamasi turimais duomenimis dėstė A. Syminienė.
