Kartų dialogas mažina skaitmeninę atskirtį: senjorai mokosi iš jaunimo

Šiuolaikinis gyvenimas įgauna vis didesnį pagreitį, o skaitmeninė revoliucija verčia mus judėti dar sparčiau. Tačiau toli gražu ne kiekvienas iš mūsų gali žengti koja kojon su technologijomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, kuriuos skaitmeninis pasaulis labiau riboja, nei atveria galimybes.
Priežastis paprasta – žinių ir įgūdžių, kaip elgtis klaidžiuose technologijų labirintuose, stoka. Sprendžiant šią problemą, gimė iniciatyva „Skaitmeninės atskirties mažinimas keičiantis kartų patirtimi“, prie kurios prisijungė ir Klaipėdos rajono švietimo centras, suvedęs dialogui dviejų kartų atstovus – senjorus ir jaunimą.
Skaitmenizacija – išbandymas senjorams
„Skaitmeninės atskirties mažinimas keičiantis kartų patirtimi“ – tai Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje finansuojama novatoriška iniciatyva, kurios tikslas – sukurti, išbandyti ir išplėtoti informacinių ryšių technologijų mentorystės tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių sistemą Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Projektu, kurio partneriai – asociacija „Langas į ateitį“ (Lietuva), Šiaurės šalių suaugusiųjų mokymosi tinklas (Suomija) ir IT-Guide (Švedija), siekiama mažinti kartų atotrūkį, suteikiant jaunimui galimybę konsultuoti senjorus, skatinant skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir kartų bendradarbiavimą.
Įgyvendinant šią iniciatyvą, senjorai kviečiami į konsultacijas, kurias veda jaunimas, dalindamasis savo žiniomis ir patirtimi. Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė įsitikinusi, kad šis projektas – ne tik puiki galimybė vyresnio amžiaus žmonėms įgyti reikalingų skaitmeninių įgūdžių, bet ir paskata kartoms bendrauti, suprasti.
Anot vadovės, šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame skaitmeniniame pasaulyje gebėjimas naudotis technologijomis tampa vis svarbesnis kiekvieno iš mūsų kasdieniame gyvenime. Daugelis viešųjų paslaugų dabar teikiamos internetu, o dar daugiau paslaugų yra skait­meninamos. Tačiau ne visi turi vienodas galimybes ir įgūdžius jomis naudotis, sunkiausia šiuo klausimu yra senjorams. Šiuolaikinės technologijos bei į virtualią erdvę persikėlusios paslaugos ar net tas pats bendravimas su artimaisiais per socialinius tinklus ir tam skirtas programėles jiems tampa nemenku išbandymu.
Vyresnio amžiaus žmonės ne tik neturi žinių ir įgūdžių, kaip pasiekti vienas ar kitas skaitmenines priemones ir paslaugas, bet dažnai paprasčiausiai bijo tai daryti, nes, kaip patys sako, vengdami suklysti. „O kas, jei ne ten paspausiu?“ – galima išgirsti iš dažno senjoro, prisėdusio prie kompiuterio ar į rankas paėmusio išmanųjį įrenginį. Tad baimė ir nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis tampa esminėmis kliūtimis, atitolinančiomis juos nuo skaitmeninio pasaulio ir didinančiomis tarp pastarojo ir jų atskirtį.
Suvedė dvi kartas
Iniciatyva „Skaitmeninės atskirties mažinimas keičiantis kartų patirtimi“ yra būdas nutiesti tiltą tarp šiuolaikinių technologijų ir vyresnės kartų. Tiesa, šis projektas nėra pirmasis bandymas tai padaryti, nes panašūs užsiėmimai, kokie siūlomi įgyvendinant šią iniciatyvą, vyksta ir šalies bibliotekose.
Antai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Aurelija Butkutė-Norkevičienė ne kartą yra pasakojusi apie jos vadovaujamoje įstaigoje vykstančias kompiuterinio raštingumo konsultacijas, apie bibliotekos turimą tam reikalingą infrastruktūrą bei išteklius.
Skaitmeninių bei kompiuterinių įgūdžių, reikalingų kasdienybėje, mokoma ir Klaipėdos rajono švietimo centre. Čia rengiamuose užsiėmimuose, kuriuos veda UAB „Balticum TV“ Marketingo tarnybos vadovas Sergejus Alfimovas, kaip pasakojo Švietimo centro metodininkė Liudmila Michinienė, ugdomi senjorų kompiuterinio, skaitmeninio ir medijų raštingumo įgūdžiai, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų efektyviai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir išliktų aktyvūs šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje.
Apie šias galimybes žino ir mūsų krašto senjorai, ne numojantys ranka į šiuolaikinį pasaulį, o besistengiantys eiti koja kojon su juo. Tačiau, kaip jie teigia, žinių niekada nebūna per daug. Todėl, vos tik sužinoję apie jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones suvienysiantį projektą, suskubo juo domėtis.
Senjorus, kurie yra Klaipėdos rajono trečiojo amžiaus universiteto studentai, ir jaunimą suvedė bei konsultacijose dalyvauti paskatino L. Michinienė ir jos kolegė Audronė Mikaločienė. Jos tapo dviem poliais, ant kurių statoma kartų bendrystė ir draugystė. Sukviesti jaunuosius mentorius A. Mikaločienei padėjo mokyklose dirbantys karjeros specialistai
Poreikiai – įvairūs
Pirmasis projekto dalyvių dialogas įvyko praėjusią savaitę. Susitikimo Švietimo centre metu aptartos konsultacijų gairės. A. Mikaločienė pasakojo, jog užsiėmimų metu vyresnės kartos atstovai turės progą išmokti naudotis išmaniosiomis programėlėmis ir pasinaudoti teikiamomis galimybėms. Anot jos, savanoriais mentoriais tapę moksleiviai dalinsis žiniomis, kaip efektyviai naudotis tokiomis programėlėmis, kaip Google Maps, Skype, Messenger, Viber. Laukia žinios ir apie Pinterest, kuriame – idėjų sodui, namams, rankdarbiams ir kitiems kūrybiniams projektams lobynai. O kur dar įgūdžiai, susiję su socialiniais tinklais.
Tuo tarpu senjorai dėstė savo poreikius. Vieniems aktualu, kaip saugiai apsipirkti internetu, kitiems įdomu išmokti fotografijų ir vaizdo įrašų kūrimo bei redagavimo paslapčių, treti teigė norintys susipažinti su dirbtiniu intelektu, be kurio ateitis, anot jų, jau sunkiai įsivaizduojama.
„Mane labiausiai dominanti tema – dirbtinis intelektas. Reikia pradėti juo naudotis. Keliaujant reikalingas balso vertėjas, tai dirbtinis intelektas šiuo klausimu tikrai padės. Pagelbės jis ir ieškant informacijos, planuojant ekskursijas, išvykas. Dar norėčiau išsiaiškinti, kam yra skirtos tam tikros telefone esančios programėlės“, – savo lūkesčius dėstė buvusi pedagogė Birutė Kaušytė iš Gargždų, kuri įsitikinusi, kad mokiniai puikiai atlieps jos poreikius.
Tuo neabejoja ir Gargždų bendruomenės pirmininkė Vida Anužienė, kuriai aktualiausi socialiniai tinklai, kuriuos ji pasitelkia skleisdama informaciją, susijusią su bendruomenės veikla. „Daug dalykų, kurių norėčiau išmokti. Ko gero, tie visi poreikiai labiau išryškės jau vykstant konsultacijoms“, – mano V. Anužienė.
Žinoma, išgirsti buvo galima ir pačius mentorius. Visi – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleiviai. Vieni pasakojo esantys pasikaustę vienoje srityje, kiti – kitoje. Pagal tai ir ketinama rengti konsultacijas – senjorai susiskirstys grupėmis pagal norimą išmokti dalyką. Vėliau keisis. Tikima, jog šis procesas padės užtikrinti geresnį senjorų skaitmeninį raštingumą, užmegzti stipresnį kartų ryšį.
Neabejotinai naudos iš šių mokymų turės ir moksleiviai – praktinė mentorystės patirtis jiems padės ugdyti lyderystę, įveikti viešojo kalbėjimo baimę, mokys komunikacijos. Be to, konsultacijų metu jie užsidirbs socialines-pilietines valandas, reikalaujamas mokyklose. Apie tai kalbėjo ir patys gimnazistai, kurių dauguma teigė, kad ši patirtis, darbas su senjorais, susiduriančiais su skaitmeniniais išbandymais, leis jiems jaustis naudingiems ir prisidėti prie savo bendruomenės gerovės.
Be to, bendravimas su senjorais, anot jaunimo, gali suteikti jiems galimybę išgirsti įdomių gyvenimo istorijų ir pasimokyti iš vyresnių kartų patirties.

Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.