Kas lemia darbuotojų nepasitenkinimą darbu ir kaip tai spręsti?
Darbuotojų nepasitenkinimas darbu gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį ne tik jų pačių produktyvumui, bet ir visos komandos motyvacijai bei rezultatams, o kartu – ir įmonės reputacijai. Todėl darbdaviai turi rimtai atkreipti dėmesį į šią problemą ir imtis ją spręsti. Kaip tai padaryti pasakoja Henrika Bivainienė, lyderiaujančios strateginių personalo valdymo sprendimų įmonės „Amston“ vadovaujanti partnerė.
„Kritusio produktyvumo priežastys gali būti labai įvairios, tačiau daugelį jų galima išspręsti asmeninio pokalbio su darbuotoju metu. Darbdaviai turėtų pabrėžti, kad darbuotojas yra reikalingas ir jo darbas kuria pridėtinę vertę organizacijai. Jei pastebima, kad sumažėjusio produktyvumo priežastys yra susijusios su asmeninėmis problemomis, darbdaviai neturėtų imtis jų spręsti, tačiau tikrai turėtų pasiūlyti savo pagalbą“, – pastebi H. Bivainienė.
Kas lemia pasikeitusį darbuotojų elgesį?
Jei darbuotojas tampa pasyvus, o jo elgesys – neįprastas, tai gali rodyti, kad žmogus darbe nebesijaučia gerai ir siekia sumažinti jame praleidžiamą laiką. Tokiu atveju svarbiausia išsiaiškinti, ar tokie pokyčiai nėra susiję su darbuotojų tarpusavio konfliktais.
„Organizacijos efektyvumas priklauso nuo visos komandos noro siekti bendro tikslo, todėl verta reguliariai rinkti darbuotojų grįžtamąjį ryšį apie jų savijautą komandoje ir bendrą darbą kartu. Susidūrus su problemomis, labai svarbu ieškoti priežasčių, kodėl tam tikri darbuotojai jaučiasi nemaloniai“, – pabrėžia H. Bivainienė.
Pasak žmogiškųjų išteklių srities ekspertės, darbdaviams taip pat svarbu nekritikuoti, bet siekti nuoširdžiai suprasti, kas verčia darbuotoją jaustis negerai: „Nuolatinis vėlavimas į darbą ar ankstyvesnis išėjimas gali signalizuoti apie tai, kad darbuotojas siekia maksimaliai sumažinti jame praleidžiamą laiką. Darbdaviams šiuo atveju daug svarbiau įsigilinti bei vertinti darbuotojo rezultatus, o ne darbo vietoje praleistą laiką. Visgi, jei rezultatai prastėja, verta apie laiko planavimą su darbuotoju pasikalbėti išsamiau.”
Svarbu laiku sureaguoti
H. Bivainienė akcentuoja, jog reguliarūs pokalbiai su darbuotojais gali padėti užkirsti kelią problemoms darbe.
„Jei pro pirštus praleisime darbuotojų grįžtamąjį ryšį, labai realu, jog pradėsime girdėti darbuotojus nepasitenkinimą reiškiant viešai. O tai, be abejo, turės neigiamų pasekmių kitiems darbuotojams ir bendrai įmonės atmosferai“, – sako H. Bivainienė.
Jei jau taip nutinka, kad darbuotojas pradeda viešai kritikuoti įmonę ar jos darbuotojus, būtina apie tai pasikalbėti su pačiu darbuotoju tiesiogiai. Tokio pokalbio tikslas – išsiaiškinti, kokios sąlygos darbuotojo netenkina ir kaip jis norėtų, kad jos keistųsi. Po tokio pokalbio labai svarbu vėliau jam asmeniškai pranešti, kokių veiksmų kompanija ėmėsi, kad jo anksčiau iškeltos problemos būtų išspręstos ar bent jau pradėtos spręsti. Taip darbuotojas pajus, kad vadovams jo nuomonė rūpi ir jie yra linkę spręsti iškilusias problemas.
Kiekviena įmonė ir jos darbuotojai yra skirtingi, todėl ir problemų ar signalų apie jas gali būti pačių įvairiausių. Siekiant užtikrinti, jog visi darbuotojai savo darbe jaustųsi gerai, vadovai privalo būti atidūs kiekvienam jų, kurti ne tik profesinį, bet ir asmeninį ryšį.
„Tokie proaktyvūs veiksmai padės užtikrinti, jog su problemomis susidūrę darbuotojai nebijos kreiptis į savo vadovus ir bus linkę kilusias problemas efektyviai spręsti drauge su jais“, – apibendrina H. Bivainienė.
Jei norite daugiau sužinoti apie kandidatų paieškas bei darbo rinką, daugiau informacijos rasite čia.
