Keitiklio triukšmas gyventojų nebetrikdys

550 mln. eurų vertės Švediją ir Lietuvą sujungęs kabelis nutiestas 2015-ųjų pabaigoje. Šiuo metu „NordBalt“ keitiklyje vyksta pastotės planinis remontas. Tad jo apžiūrėti penktadienį į Kiškėnus atvyko energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, „Litgrid“ vadovas D. Virbickas, Klaipėdos rajono meras V. Dačkauskas, Dovilų seniūnė N. Ilginienė.

 

Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ keitiklis stovi Kiškėnuose. Transformatorių pastotės ir tam tikrais laikotarpiais kartu veikiantys elektros įrenginiai skleidžia triukšmą, sukeliantį nepatogumus šalia esančios sodų bendrijos gyventojams. Planuojama, kad iki kitų metų vidurio keitiklio ir pastotės teritorijoje bus pastatyta speciali garsą sugerianti siena. Šią naujovę, jungties sudėtingumą ir Klaipėdos rajono reikšmę visai Lietuvos energijos sistemai įmonės vadovas penktadienį pristatė į Kiškėnus atvykusiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas įsitikinęs, kad už 550 mln. Eur pastatyta jungtis užtik­rino pigesnę elektrą Lietuvos gyventojams.Bendrauja ir bendradarbiauja

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas pabrėžė, kad ieško būdų, kaip maksimaliai pašalinti keitiklio keliamus nepatogumus kone už tvoros įsikūrusiems kiškėniškiams. Juk jie infrastruktūrą mato per savo langus. „Didesnis nei įprasta triukšmas sklido ir pastarąsias dvi savaites, nes vykdant planinius „NordBalt“ priežiūros darbus tam tikras papildomas funkcijas atliko pastotės šuntiniai reaktoriai. Iki 2018-ųjų pradžios tikimės surasti sprendimą, kad jis nebesklistų. Ieškome geriausių Lietuvoje ar net pasaulyje projektuotojų. Vieną siūlymą turėjome, tačiau jį atmetėme. Mat pasiūlyta statyti kone penkiaaukščio sieną, tačiau tokiu atveju gyventojus būtume palikę be šviesos“, – sakė D. Virbickas ir užtikrino, kad šią savaitę, kai „NordBalt“ grįš į darbą, šis triukšmas nuslops.

Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė paliudijo, kad „Litgrid“ atsižvelgia į gyventojų poreikius ir rūpinasi jų gerove. Taip pat įslieja į kultūrinį seniūnijos gyvenimą. „Baičių gyventojai ypač dėkingi, kad elektros linija perkelta iš gyvenvietės. Bend­raujame ir bendradarbiaujame. Noriu pasidžiaugti, kad įmonė remia ir palaiko kultūrinius projektus rajone“, – geriausiais žodžiais atsiliepė seniūnė. Anot jos, gyventojų nusiskundumų gausos dėl „NordBalt“ keitiklio seniūnija tikrai nesulaukia.

Aprūpina visą Lietuvą

Klaipėda–Telšiai elektros oro perdavimo linija yra pagrindinis „NordBalt“ perduodamos elektros kelias Lietuvoje. Pernai vidutinei elektros kainai rinkoje sumažėjus 13 proc. Lietuvos elektros vartotojai sutaupė 66 mln. eurų. Skaičiuojama, kad bendra „NordBalt“ ir „LitPol Link“ nauda šalies verslui ir ekonomikai siekia 31 mln. eurų. Šių metų pirmąjį ketvirtį švediška elektra sudarė penktadalį visos importuotos elektros. Palyginti su 2016 m. pirmaisiais penkiais mėnesiais, vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje sumažėjo beveik 5 proc. iki 33,7 Eur/MWh.

„Vis mažiau stebina faktas, kad dalį laiko Lietuvos ir ket­virtosios Švedijos prekybos zonos kainos sutampa. Vienodos kainos yra ne tik Baltijos ir Šiaurės šalių siekis, tai – regioninio bendradarbiavimo ir rinkų integracijos pavyzdys visai Europai“, – susitikime kalbėjo energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. Jis įsitikinęs, kad už 550 mln. Eur pastatyta jungtis užtikrino pigesnę elektrą Lietuvos gyventojams.

Susitikime taip pat kalbėta apie nuolat sugendančią liniją. Nors jungties patikimumas siekia 95,6 procento, problemų per neilgą veikimo laikotarpį pasitaikė. Pasak D. Virbicko, daugiausia bėdų sukelia vis sugendančios antžeminės aukštos įtampos kabelių movos. „Tokios pat movos naudojamos daugelyje šalių, tačiau jos visur genda ir kyla dėl kažkokios sisteminės problemos. Jas kūrę inžinieriai ilgai suko galvas ieškodami gedimo priežasčių. Mat laboratorijos sąlygomis viskas buvo gerai. Panašu, kad jie atrado problemą, tad per 2018 metus movas turėtų pakeisti“, – sakė „Litgrid“ įmonės vadovas ir pridūrė, jog išlaidas padengs kabelio statytojai – vis dar galioja statinio garantija.

Susitikime dalyvavo ir rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Jis domėjosi, kodėl pasitaiko atvejų, kuomet tūkstančiai gyventojų, kartais net per šventes, lieka be elektros. Paaiškėjo, kad tai ne „NordBalt“, tačiau ESO problemos. Energetikos ministras informavo, kad jau numatytas konkretus veiksmų planas galimiems nesklandumams šalinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių