Kelininkų pirmenybė – asfaltui ir dviratininkams

Apsispręsta nebeatidėlioti ir sutvarkyti pagrindinį įvažiavimą į Gargždus nuo magistralės. Pasukus Gargždų link, vairuotojus pasitinka miesto nepuošiantis vaizdas – „iškandžiotos“ šalikelės, nėra dviračių tako ir net apšvietimo. 2017 m. žadama ruošti dokumentus, o po to remontuoti.

Klaipėdos rajone šiemet padaugės asfaltuotų kelių – valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“ iš dulkių išvaduos atkarpas Pėžaičiai–Skomantai, Baukštininkai–Šatriai, Šalpėnai–Daukšaičiai ir kelią tarp Slengių ir Klemiškės II kaimo. Kelininkai su rajono Savivaldybės vadovais sutarė ir dėl ateinančio dešimtmečio prioritetų. Artimiausiu metu Minijos pakrante drieksis dviračių takas į Vėžaičius, iš Kalotės pagaliau bus galima numinti į Klaipėdą, o kelyje į Laugalius eismą sureguliuos žiedinė sankryža. Numatoma ir daugiau darbų, bet tarp jų jau nebus ilgai prašyto požeminio įvažiavimo į „Žaliąjį slėnį“. Prestižinio kvartalo poreikius nustelbė išsiplėtusios gretimos gyvenvietės, tad kelyje Klaipėda–Palanga prireiks rimtesnės sankryžos.

Asfalto – daugiausia Lietuvoje

Nutieskite dviračių taką, pastatykite autobusų stotelę, išasfaltuokite žvyrkelį – tokių ir panašių prašymų VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ sulaukia kasdien iš seniūnų, gyventojų, politikų. Įmonės direktorius Petras Kaučikas akcentuoja, kad aibės reikalavimų išpildyti neįmanoma, todėl dėliojami prioritetai. LR susisiekimo ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija parengė Gyvenviečių asfaltavimo programą, o Klaipėdos rajonas į ją neįtrauktas dėl pagirtinos priežasties – pas mus tiesiog nėra neasfaltuotų gyvenviečių.

Kelininkai jau gavo Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos garantijas, kad šiemet gali asfaltuoti kelio Pėžaičiai–Švėkšna dalį iš Pėžaičių į Skomantus. Asfalto danga atsiras 2,5 km atkarpoje prie Slengių, vedančioje į Klemiškės II kaimą. Išasfaltavus kelią Baukštininkai–Šatriai, šis pagaliau bus sujungtas su pagrindiniu keliu Gargždai–Kretinga. Šiemet bus išasfaltuotas ir žvyruotas kelias nuo Šalpėnų Daukšaičių link. P. Kaučiko teigimu, po to jau galima tikėtis asfalto kelyje Plikiai–Smilgynai, o vadinamajame Mikoliškių kelyje asfaltas per kelerius metus bus tiesiamas Rudaičių link.

Tobulins centrą ir priemiestį

Praėjusią savaitę su Klaipėdos rajono vadovais susitikę VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ specia­listai aptarė bendrus kelių tvarkymo prioritetus. Pasak įmonės direktoriaus P. Kaučiko, vienodas problemų žemėlapis svarbus telkiant jėgas dėl finansavimo. Ir, be abejo, neklaidinant visuomenės, kai pažadamos vienų kelių rekonstrukcijos, o vykdomos kitų.

Sutarta, kur gerinti susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis. Kelerių metų perspektyvoje bus tiesiamas dviračių takas iš Gargždų į Vėžaičius. Projektuotojai turės išspręsti, kaip jį „pakabinti“ virš Minijos slėnio. „Esame nutiesę taką nuo Gargždų iki Dauparų, tad šis bus kaip tęsinys“, – sakė P. Kaučikas.

„Klaipėdos rajone neasfaltuotų valstybinės reikšmės kelių bėra maždaug 20 proc. Po šių metų jų turėtų likti gal 17 proc., nes asfaltuosime dar keturis ruožus. Lietuvos ir Klaipėdos regiono vidurkis – 34 proc., taigi Klaipėdos rajonas yra vienas geriausiai asfaltuotų šalyje“, – pasakojo VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius P. Kaučikas.

Apsispręsta nebeatidėlioti pagrindinio įvažiavimo į Gargždus nuo magistralės (Kretingos plento viaduku) tvarkymo. Kelininkai šią atkarpą remontuos išvien su Savivaldybe. Pastaroji pažadėjo iki pat viaduko pratęsti dviračių ir pėsčiųjų taką bei įrengti apšvietimą, o kelininkai – sutvarkyti nuvažiavimus, apželdinti kelkraščius ir užkloti naują asfalto dangą.

Prioritetų sąraše yra ir vadinamoji Laugalių sankryža – Klaipėdos g. sankirta su Gamyk­los g. Eismo pralaidumą piko valandomis čia pagerins žiedinė sankryža. P. Kaučikas patvirtino, kad pačios Gamyklos g. rekonstruoti per artimiausią penkmetį neketinama, o dviračių tako rekonstrukcijos eilė ateis negreit – tik įrengus takus į Vėžaičius ir Kretingos plento link.

Viso regiono susisiekimo bėdas žinantys kelininkai seniai nori nudžiuginti Klaipėdos priemiesčio dviratininkus, taigi pagaliau bus planuojamas takas iš Kalotės į uostamiestį.

Minėtus planus norima įgyvendinti iki 2020 m. Šiemet dėl finansavimo bus derimasi su Automobilių kelių direkcija, tad kitąmet galėtų prasidėti objektų dokumentų rengimas.

Priekulės ir miestelių eilė

Į kiek tolimesnę kelininkų ir Savivaldybės prioritetų eilę patenka ilgai lauktas dviračių ir pėsčiųjų takas nuo Endriejavo gyvenvietės Veiviržėnų link. Jam taip pat bus ieškoma lėšų, vykdomas projektavimas ir galiausiai – ranga. Anot P. Kaučiko, turbūt dešimtmetį atidėliojama kelio per Veiviržėnų miestelį rekonstrukcija. Nors dabar tvarkoma atkarpa Pėžaičiai–Veiviržėnai, į miestelį kelininkai dar neatvyks. Savivaldybė ketina rengti techninį projektą, o gavusi statybos leidimą dalinsis darbus – šaligatvius ties rajono biudžeto lėšomis, o kelią rekonstruos kelininkai.

Tokiu pat principu norima sutvarkyti kelią Klaipėda–Kretinga per Kretingalės miestelį. „Eismo intensyvumas čia didelis – apie 13 000 mašinų per parą. Dėl dangos nebūtų problemų, bet pakelės labai blogos, nėra normalių šaligatvių, kairinių posūkių juostų“, – sakė P. Kaučikas.

Gerinama susisiekimo sistema Priekulėje. Kelininkai seniai buvo sutarę, kad nutiesus Priekulės aplinkkelį ir sutvarkius tiltą per Miniją, imsis paties miesto kelių. Ruošiamasi pagrindinėje gatvėje atnaujinti dangą, o šaligat­vių dalį vėlgi ties Savivaldybė. Tačiau visi čia paminėti darbai – jau dešimtmečio plane.

Naujovės aplink Jakus

Permainos laukia Jakų žiedo. Per ateinančius trejus metus intensyviame kelyje Jakai–Šernai atsiras keturios eismo juostos, o nuo Šernų iki Dituvos bus rekonstruojama senoji kelio juosta. Netoliese sąvartyno atsiras tiesioginis išvažiavimas iš Klaipėdos uosto – čia bus dviejų lygių sankryža.

P. Kaučikas atskleidė, kad tuo pačiu bus rengiamas virš Jakų žiedo esančios estakados trečiasis etapas. Pagaliau bus nutiesti tiesioginiai nuvažiavimai Kaunas–Šilutė ir Klaipėda–Palanga.

Kelininkai vis sulaukia klausimo apie tiesioginį įvažiavimą į „Žaliajį slėnį“ Aukštkiemių kaime. Požeminio tunelio statybos čia atidedamos. Mat, P. Kaučiko teigimu, gretimos gyvenvietės išsiplėtė ne mažiau už prestižinę gyvenvietę ir šiame kelyje ateityje turės atsirasti visų poreikius atitinkanti didesnė sankryža. Netolimoje ateityje į Aukštkiemius bus galima nuvažiuoti per Tauralaukį. Dėl to jau sutarė Klaipėdos miesto ir rajono politikai.