Kelionė bibliobusu: knygų poreikis lenkia kitas paslaugas

Klaipėdos rajonas kol kas vienintelis Vakarų Lietuvoje gali pasigirti turintis mobiliąją biblioteką, kurioje gyventojai turi galimybę ne tik pasiimti norimą knygą, bet ir pasinaudoti kompiuteriu, atspausdinti reikalingus dokumentus. „Bangos“ žurnalistė vienai dienai leidosi į kelią su bibliobuso komanda pažiūrėti, ar žmonės noriai priėmė šią naujovę.

Maršrutu – keturias dienas
Pirmadienį ryte Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje susitikau su mobiliosios bibliotekos darbuotoja Maryte Ilginiene. Pasižiūrėjusi į laikrodį, ji paragino eiti link išmaniojo autobusiuko, kur mūsų jau laukė vairuotojas Kazimieras Stanius. Kelionę pradėjome 9.30 val. Bibliobusas važiuoja nustatytu maršrutu nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Pirmadienio pirmoji mūsų stotelė – sodininkų bendrija „Agluona“. Sustojome šalia parduotuvės „Aibė“. Nors tądien lauke buvo šalta, bibliobuso viduje šilta. Marytė įjungė lankytojams skirtą kompiuterį ir pradėjo tvarkyti knygas. Skaitytojai mobiliojoje bibliotekoje gali ne tik pasiimti norimą knygą, bet ir atsispausdinti, kopijuoti dokumentus, taip pat pasinaudoti internetu. Tik šios paslaugos nėra labai populiarios.
Į duris pasibeldė pirmoji lankytoja Rima. Jos rankose vaikiška literatūra. „Mano sūnus neįgalus. Jis į mokyklos ar miesto biblioteką nueiti pats negali, todėl esu labai patenkinta, kad bibliobusas čia atvažiuoja. Išrenku ir jam knygų, ir sau“, – sakė moteris. Bibliotekininkė pasidžiaugė, kad Rima yra viena iš pirmųjų skaitytojų ir tuo pačiu norėjo padrąsinti kitas mamas kreiptis į mobiliąją biblioteką. Pasak jos, žmonės susidarę klaidingą nuomonę, kad bibliobuso paslaugomis gali naudotis tik senjorai arba neįgalieji. „Juk yra mamų, kurios nevairuoja, gyvena toli arba negali ištrūkti iš namų, o skaityti norisi. Jos gali kreiptis į mus, ir norimą knygą atvešime iki namų durų“, – kalbėjo M. Ilginienė. Daugiau žmonių šioje stotelėje nesulaukėme. Bibliobuso stovėjimo laikas priklauso nuo jo populiarumo konkrečioje gyvenvietėje. Kur lankytojų ateina daugiau, ten stovima ilgiau.

Lietuvių klasika – nepopuliari
Kita mūsų stotelė – sodininkų bendrija „Šernai“. Čia ilgai laukti lankytojų nereikėjo, netrukus nešina knygomis užsuko skaitytoja Rita. Ji su bibliotekininke aptarė perskaitytas knygas ir paprašė rekomenduoti detektyvinį romaną. Kai tik buvo aptarnauti visi lankytojai, M. Ilginienė atskleidė, kad šioje gyvenvietėje itin daug knygų mylėtojų, nemažai skaitytojų yra Kalotėje, Maciuičiuose.
Bibliobuse galima rasti tiek lietuvių, tiek užsienio rašytojų grožinės ir negrožinės literatūros. Vaikiškos knygelės atskirai sudėtos į žaismingą vežimėlį. Tai bibliotekininkės Marytės idėja, taip ji norėjo sudominti ir mažuosius skaitytojus. Man pasiteiravus, kokia knyga dabar skaitomiausia, bibliotekininkė nedvejodama atsakė, kad tai Delia Owens romanas „Ten, kur gieda vėžiai“. Lankytojai domisi ir istoriko Roberto Petrausko, kilusio iš Gargždų, knygomis, ieško literatūros apie rajono istoriją ir žymias asmenybes. Tik štai lietuvių klasiką skaito mažuma. Pasak bibliotekininkės, žmonės skaito knygų apžvalgas, diskutuoja tarpusavyje, pažiūri reklamą ir atėję konkrečiai žino, ko nori. Alvydas iš „Šernų“ mėgsta lietuvių rašytojų kūrybą, istorines knygas. Jam bibliotekininkė atveža ir žurnalų, mat mobiliojoje bibliotekoje galima užsisakyti ne tik knygų, bet ir žurnalų. Skaitytojai domisi istorijos, mokslo, sveikatos periodiniais leidiniais, artėjant vasaros sezonui populiaresni tampa ir leidiniai apie sodininkystę.

Viliasi pritraukti skaitytojų
Pakeliui į trečiąją sodininkų bendriją „Tolupis“ vairuotojas Kazimieras papasakojo, kad maršruto dieną bibliobusas nuvažiuoja apie 100 kilometrų, o per mėnesį apie 1 000 kilometrų. Sustojome netoli vaikų žaidimų aikštelės. Atėję skaitytojai Jonas ir Violeta labai džiaugėsi mobiliąja biblioteka ir gyrė M. Ilginienę. „Labai gera mūsų bibliotekininkė, tikra šaunuolė“, – sakė Jonas.
Paskutinė mūsų stotelė – Viliaus Gaigalaičio globos namai. Ten mūsų jau laukė Veronika. Moteris informaciją apie bibliobusą rado spaudoje ir nedvejodama paskambino nurodytu numeriu. „Kol viską perskaitysiu, ir Velykos ateis, tada ir susitiksim“, – atsisveikindama tarė Veronika.
Šiuo metu mobiliosios bibliotekos paslaugomis nuolat naudojasi 63 suaugusieji ir 7 vaikai. Mums grįžtant į Gargždus bibliotekininė M. Ilginienė prasitarė, kad vis ieško naujų būdų, kaip sudominti dar daugiau skaitytojų. „Kai tam tikroje stotelėje nesulaukiu lankytojų, pati pradedu skambinti sodininkų bendrijų pirmininkams ir pasiteirauju, kur dar galėtume sustoti, kad mus pastebėtų. Jie geranoriškai pataria, pasidalija informacija internete. Kai būna šilta, pati išlipusi iš bibliobuso pakalbinu praeinančius žmones, kviečiu juos užsukti, pasižvalgyti“, – sakė ji.
Gargžduose sustojome netoli J. Lankučio bibliotekos, pirmadienį mūsų kelionė baigėsi apie 14 val. Tą dieną mus aplankė 9 knygų mylėtojai.
Eidama į laikraščio redakciją, pagalvojau, kad biblioteka ant ratų gyvuos tol, kol joje dirbs tokie atsidavę darbuotojai kaip bibliotekininkė M. Ilginienė. Mintyse pasidžiaugiau, kad nors informacinės technologijos užima didesnę mūsų gyvenimo dalį, žmonės nepamiršta skaityti ir atranda nuotykių pilną knygų pasaulį.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Aut. nuotr.