Keramikės kūryboje – kalbantys medžiai
Įvairias medžiagas savo kūryboje išmėginusi kūrybine gyslele apdovanota Vilija Miškinytė-Kuzminskienė kelerius metus „įklimpusi“ į molį. Savo kūrinėlius ji eksponavo ne vienoje parodoje. Išskirtinė jos darbų ekspozicija „Kalbantys medžiai“ atkreipia dėmesį į šiandienos aktualiją – negailestingai kertamus medžius. Savo patirtimi keramikė dalijasi edukaciniuose užsiėmimuose.
Prakalbintas molis
Savo sodyboje Pjaulių kaime, Karaliaus Vilhelmo kanalo pašonėje, prieš porą metų atidariusi dovanų krautuvėlę Vilija Miškinytė-Kuzminskienė patenkinta išsipildžiusia svajone. „Turiu namus, kur gyvenu ir dirbu tai, kas man patinka – atrandu save, – šypsojosi ji. – Dėl vyro darbo ne kartą teko keisti gyvenamąją vietą ir keliauti su šeima, o dabar turiu nuolatinę pomėgio ir darbo vietą, galimybę saviraiškai. Čia galiu ateiti kada noriu – ir dieną, ir nemigo naktimis, nes nieko neveikti – ne man.“
Krautuvėlėje galima įsigyti kūrybingo žmogaus rankų sušildytą rankdarbį – siūtą, megztą, iš vilnos veltą, pieštą ar iš keramikos nulipdytą paveikslą bei kitų originalių darbelių. Daugiausia čia keramikos kūrinėlių. Jais galima ne tik pasigrožėti, nusipirkti, bet ir pačiam išmėginti kūrybinį procesą, sužinoti, kuo gali pavirsti prakalbintas molis.
Pašnekovė prisipažino bandanti prisijaukinti įvairias medžiagas, o prieš penkerius metus „įklimpusi“ į molį. „Keramika – ir paslaptis, ir rizika, – šyptelėjo Vilija. – Lipdai nežinodama, kokia forma išeis. Uždedi glazūrą ir galvoji, kokia spalva bus – nuostabių dalykų galima sukurti, bet gali ir nepasisekti, nes kartais degimo krosnyje suskyla. Laimės dalykas, nors patirties ir turiu.“
Meno studijas baigusi V. Miškinytė-Kuzminskienė kviečia į keramikos edukacijas šeimas ir pati nuvyksta į namus ar įstaigą pasidalinti patirtimi. Pasak jos, dabar populiarėja šeimose per vaikų gimtadienius organizuoti edukacijas – ne tik prie vaišių stalo sėdėti.
Meniškai apie aktualiją
V. Miškinytės-Kuzminskienės kūrybinis kraitis ne tik šioje krautuvėje eksponuojamas – vasarą ji buvo surengusi autorinę parodą Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre, Drevernos kultūros namuose, Jono Lankučio viešosios bibliotekos Priekulės filiale. Keramikės darbus jungia medžių motyvas – autorė menine kūryba atliepė aktualiją. „Dabar beatodairiškai kertami medžiai – mažėja miškų Lietuvoje ir pasaulyje. Į tai bandžiau atkreipti dėmesį savo keramikos darbų parodoje „Kalbantys medžiai“, – dėstė autorė. – Šią aktualiją pasiūliau ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos moksleiviams – mokslo metų pabaigoje pakviesta į edukaciją, sugalvojau gražią temą. Mokiniams kilo įdomių idėjų – jie nuoširdžiai įsijautę į šią veiklą, moliu dekoravo kiemo medžius – kokius įspūdingus veidus šie įgijo.“
Autorė prisipažino, jog idėjų kūrybai semiasi iš gamtos. „Ieškau saviraiškų – pajūryje pamačiusi bangų nugludintą pagaliuką, žinau, ką iš jo padarysiu. Kitas toks pat rankdarbis neišeina“, – šypsojosi pašnekovė.
Tuo galima įsitikinti užsukus į dovanų krautuvėlę Pjaulių kaime, prie intensyvaus eismo Priekulės–Drevernos kelio. Bet, pasak Vilijos, žmonėms keistoka, kad sodyboje yra krautuvėlė – tai nėra populiaru Lietuvoje, bet jau atsiranda, – kalbėjo V. Miškinytė-Kuzminskienė. – Gal prie kelio pastačius kioską daugiau žmonių sustotų. Visgi ir dabar užsuka tie, kurie žino, jog čia parduodami ne pramoniniai daiktai, kuriais užversti prekybos centrai, kad čia galima nupirkti originalią dovaną. Jie džiaugiasi rankdarbiais, fotografuoja ir įkelia į socialinius tinklus.“ Pašnekovė džiaugėsi įsijungusi į Priekulės meno ir kultūros centro folkloro ansamblį „Vėlingis“, kuris yra jos dvasinė atgaiva, atrakinanti kūrybiškumą.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
