• 8 gruodžio, 2021
|

Kiekvienam mokiniui – galimybė pasirinkti tikslingą profesinės karjeros kelią

Kiekvienas moksleivis galės, pradedant jau nuo pirmos klasės, nuosekliai susipažinti su profesijų pasauliu ir  kuo anksčiau apsispręsti dėl savo tolimesnio mokymosi kelio pasirinkimo ir profesinės karjeros.

Užtikrinti, kad kiekvienam mokiniui būtų prieinamas profesinis orientavimas ir jis būtų nuosekliai finansuojamas – toks tikslas keliamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomoje profesinio orientavimo sistemos reformoje, kuri šiandien pristatoma Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Toks ministerijos siūlymas įgyvendintų rugsėjo 1 d. Seimo parlamentinių partijų pasirašytame susitarime „Dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030“ patvirtintą įsipareigojimą. Jame numatyta iki 2024 metų sukurti sąlygas, kad visiems mokiniams būtų teikiamas ugdymas karjerai, profesinis informavimas ir konsultavimas, užtikrinant karjeros specialistų rengimą ir tvarų finansavimo modelį, įtraukiant socialinius partnerius.

„Profesinio orientavimo paslaugų trūkumas akivaizdus – šiuo metu mokyklose jis vykdomas fragmentuotai, tokiomis paslaugomis pasinaudoti gali tik dalis mokinių, nes visoje Lietuvoje įsteigti tik 89 karjeros konsultavimo specialistų etatai. Tai nulemia daug kitų problemų – pavyzdžiui, darbo rinkoje paklausios specialybės nesudomina jaunuolių, nes jiems nepadedama nuosekliai susipažinti su darbo rinka, atpažinti savo polinkius.  Todėl siūlome profesinio orientavimo sistemos reformą, kuri užtikrintų karjeros konsultavimo prieinamumą ir tvarų finansavimą“,  – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Pasak viceministrės, nuoseklaus profesinio orientavimo ir konsultavimo stoka lemia, kad dalis mokinių sunkiai apsisprendžia, ką rinktis baigus mokyklą, nežino visų galimybių, pasirenka, kas lengviausia, nors profesijų pasaulis labai platus ir besikeičiantis.

„Jauni žmonės kartais renkasi populiarias, tačiau nebūtinai perspektyvias studijų programas, nors kitose srityse labai stinga specialistų, darbdaviai juos tiesiog „išgraibsto“. Jei moksleivis būtų apie tai sužinojęs anksčiau, galėtų skirti laiko tam pasirengti, plėtoti savo gebėjimus dar mokykloje, galbūt pasirinkti modulius profesinėse mokyklose, išbandyti skirtingas profesijas. Todėl savo siūlomame modelyje matome labai svarbų ir socialinių partnerių – verslo asociacijų ir įmonių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą profesinio veiklinimo srityje. Gaila, kad mokyklose retai skiriamas deramas dėmesys padėti mokiniams pasirinkti profesiją, ugdyti karjeros kompetencijas, nors tai žmogaus gyvenime labai svarbu“, – pabrėžia viceministrė A. Kudarauskienė.

Profesinis orientavimas mokyklose bus pradėtas teikti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Šios paslaugos mokiniams bus privalomos. 

Mokiniai su profesiniu orientavimu būtų supažindinami jau nuo pirmos klasės: 1-4 klasėse profesinio orientavimo programai siūloma skirti 5 val. per metus, 5-8 klasėse – 9 val., I-IV gimnazijos klasėse – 15 val. per metus.

Su mokiniais dirbtų karjeros specialistai. Jiems keliamuose kvalifikaciniuose reikalavimuose numatoma, kad jie būtų išklausę profesinio orientavimo mokymų kursą.

Siūloma jau nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.  nustatyti minimalų karjeros specialisto etato mokykloje dydį – 0,5 etato ir įsteigti etatus, iš viso – beveik 500. Ieškoma papildomų būdų, kaip užtikrinti kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų suteikimą ir mažose mokyklose.

Karjeros specialistų etatams steigti numatoma skirti iki 10 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų. Siekiant užtikrinti finansavimo tęstinumą, nuo 2023 m. jį siūloma tęsti iš valstybės biudžeto lėšų. 

Karjeros konsultavimas – ne tik mokiniams, bet ir suaugusiems

Prie profesinio konsultavimo mokyklose prisidėtų ir 11 šiuo metų steigiamų regioninių karjeros centrų, kurie teiks karjeros konsultavimo paslaugas ir suaugusiems asmenims. Numatoma, kad regioniniai karjeros centrai pradės veikti 2022 m.

„Būtina plėsti ir karjeros konsultavimo paslaugų prieinamumą suaugusiems – tyrimai rodo, kad trečdalis Lietuvos gyventojų dirba su studijų metu įgyta specialybe nesusijusius, o penktadalis – žemesnės, nei įgyta kvalifikacija darbus“, – pažymi viceministrė A. Kudarauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių