Kiekvienoms šv. Velykoms – šimtai margučių

Gargždiškė Z. Stonkuvienė iš mamos perėmė tradicinį kiaušinių Velykoms marginimą vašku, labai gražiai mezga ir neria.

Gargždiškė Zita STONKUVIENĖ ruoštis šv. Velykoms pradeda prieš du mėnesius, o kartais ir anksčiau. Šventei ji vašku išmargina daugiau nei šimtą kiaušinių ir juos išdovanoja. Kiaušinių marginimo vašku tradiciją moteris perėmė iš mamos.

Pamėgo jaunystėje
Gargždų socialinių paslaugų centre socialinės darbuotojos padėjėja dirbanti Z. Stonkuvienė mielo užsiėmimo, kiaušinių marginimo, artėjant šv. Velykoms imasi kas vakarą grįžusi iš darbo.
„Mama, kilusi nuo Kelmės, pradėjo dažyti kiaušinius vašku jaunystėje, būdama 16–18 metų. Ji turėjo vieną brolį ir penkias seseris. Kiaušinių Velykoms pridažydavo daug, nes dažė visos“, – apie šeimos tradiciją, kuria užaugusi irgi susižavėjo, pasakojo Z. Stonkuvienė. Abi su mama kiaušinius dažė ta pačia technika. Pirmiausia nevirtas kiaušinis būdavo pašildomas, kad kibtų vaškas. Jam lydyti Zitos tėvelis buvo padaręs specialų aparatą. „Likus iki Velykų porai mėnesių, a. a. tėvelis iš miško parnešdavo juodalksnių žievės, į indą prie jų įmesdavo rūdžių ar kokį surūdijusį gelžgalį, tada užpildavo karštu vandeniu, – vieną iš pasiruošimo kiaušinių marginimui etapą prisiminė tradicijos puoselėtoja. – Gelžuonį (taip mūsų krašte vadino tą žievių ir rūdžių mirkalą) laikydavo porą mėnesių, kol vanduo nusidažydavo. Tada įpildavo acto ir merkdavo kiaušinius. Virdavo juos svogūnų laiškuose.“
Marginimui pirkdavo kiaušinius tik baltu lukštu, naudodavo gamtinius dažus ir tik žymiai vėliau – valgomuosius. Abi su mama vašku numargindavo po 200–300 kiaušinių, bet savo stalui pasipuošti per Velykas pritrūkdavo, nes margučius išdovanodavo.


Saugo 35 metus
Zita džiaugiasi, kad iki šiol išsaugojo prieš 32 metus mirusios mamos margintą kiaušinį. Nors jo dažai nebe tokie ryškūs, tačiau raštų grožis niekur nedingo. „Tam kiaušiniui turbūt 35 metai. Mama mėgdavo marginti abi kiaušinio puses ir dar ką nors užrašyti: Širdingai sveikinu; Sveiks, broli, būk linksmas, čia velnio nėra; Su šventom Velykom, Aleliuja“, – santūriai šypsojosi gargždiškė.
Anuomet trynio su baltymu iš kiaušinio nepūsdavo. Per 20 metų, pasak Zitos, kambario temperatūroje kiaušinio trynys ir baltymas išdžiūsta, kiaušinis tampa lengvutis. Moteris kasmet pasilieka vieną kitą pačios margintą, bet jei netyčia per laiką įskyla ir pasklinda blogas kvapas, margutį tenka išmesti.
„Dabar pirmiausia virbalu kiaušiniai per galą perduriami ir išpučiamas trynys su baltymu. Artėjant Velykoms ir pati kepdama kiaušinienę pasiruošiu marginimui, ir kitų prašau, kad išpūstų ir atiduotų tuščią kiaušinį“, – sakė Z. Stonkuvienė.
Skylutes kiaušinio galuose užtaiso mažyčiu popierinės servetėlės gabalėliu, užtepa lipalu, akriliniais dažais, tada imasi vaško. Dabar naudoja vaškines kreidutes, kurias išsitirpdo ir jomis nudažo, vėliau kiaušinius nulakuoja.
Zita prisipažino, kad marginimo raštų neieško, margina intuityviai, taip, kaip tuo metu nori. 100 kiaušinių galėtų nudažyti nekartodama tų pačių raštų. O vieną kiaušinį, priklausomai nuo rašto smulkumo, sudėtingumo, gali numarginti per 10–30 minučių.
Įgudusi kiaušinių margintoja labai norėtų šiuo pomėgiu užkrėsti anūkę, kad būtų tęsiama šeimos tradicija. Moteris džiaugiasi, kad marginti patinka marčiai Rimai ir garbaus amžiaus kaimynei.
Z. Stonkuvienė savęs neįsivaizduoja nieko neveikiančios po darbo Socialinių paslaugų centre, kur irgi atskleidžia savo gebėjimus. Jos rankose namuose dažniausiai – mezginys. „Mama labai gražiai verpė, o man leisdavo suvynioti siūlus rateliu. Nuo kokių 10 metų išmokau megzti. Būdavo, ruošiu pamokas, o iš tikrųjų mezgu. Įeina mama į kambarį – mezginį pastalėj paslepiu. Megzdavau ir naktimis“, – šypsodamasi pasakojo Z. Stonkuvienė ir prisiminė, kaip prie parduotuvės eilėse anuomet stovėdama nusižiūrėdavo kokį mezginio raštą, nes knygų, iš kurių galėtų mokytis, tada nebuvo.
Dabar mezga pagal schemas, o prieš kelerius metus pradėjo ir nerti vąšeliu. „Mezgu ir neriu savo malonumui. Turiu megztų suknelių, megztinių. Ir darbe, ir namie mezgiau kojinytes neišnešiotukams, Dauno sindromu sergantiems kūdikiams. O prieš Velykas kartais apneriu kiaušinius, kuriuos kabiname darbe ant velykinio medžio“, – sakė rankdarbių mėgėja.


Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių