Kineziterapeutės dienos nuovargį išvaiko sportas

Gargždų ligoninėje trečius metus kineziterapeute dirbanti Monika

KLIMAITĖ kiekvieną pacientą pasitinka su šypsena. „Esu pozityvaus mąstymo ir aktyvaus gyvenimo būdo šalininkė“,  – prisipažįsta ji. Monikai ypač malonu sulaukti grįžtamojo ryšio: pacientai po mankštų, masažų dėkoja už pagerėjusią savijautą.

Jaučiasi savam kely

– Kas paskatino pasirinkti kineziterapiją?

– Nuo vaikystės žinojau, kad noriu dirbti žmonių apsupty. Svarsčiau apie auklėtojos, mokytojos ar gydytojos profesiją. Baigusi „Kranto“ tuometę vidurinę mokyklą apsisprendžiau gyvenimą sieti su medicina. Tačiau pritrūko balų stojant į būsimų gydytojų gretas. Tad susikoncentravau į kineziterapiją. Ją ketverius metus studijavau Klaipėdos universitete. Kiti aiškina, esą kolegijose daugiau praktikos, tačiau tai netiesa. Universitete yra pakankamai praktikos, juolab kad čia studijos truko 4 metus, o kolegijoje – 3 m. Be to, teorija yra lygiai taip pat reikalinga kaip ir praktika. Gydant pacientą svarbu būti sukaupus atitinkamą žinių bagažą. Sprendimo būti kineziterapeute visiškai nesigailiu, jaučiu, kad tai – mano kelias.

– Kaip pavyko įsilieti į Gargždų ligoninės kolektyvą?

– Tiesiog ieškojau darbo. Kineziterapeutų yra gana daug. Tačiau mano teikiamų paslaugų spektras platus. Aš dirbu su kūdikiais, masažuoju, taip pat su vaikais ir su suaugusiaisiais. Tai, manau, vyriausiąją gydytoją ir paskatino mane priimti į darbą.

Kineziterapeute dirbu ir Gargždų ligoninės Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje. Čia susiduriame su sutrikusio vystymosi problemų turinčiais vaikais, lankosi daug autizmo sutrikimų, kitų negalių turinčių vaikų. Dirba gydytoja, taip pat psichologė, logopedė – bendromis pastangomis stengiamės padėti.

Problemos – pagal amžiaus grupes

– Dėl kokių problemų pacientai pas Jus dažniausiai kreipiasi ligoninėje?

– Mamos atsineša labai daug kūdikių dėl pilvo skausmų. Anksčiau tokio masto nebuvo. Galbūt tai lemia aplinkosauginės problemos, suprastėjusi žmonių mityba ir, žinoma, įtemptas kasdienis ritmas, patiriamas stresas. Kūdikiai tai jaučia ir reaguoja.

Ūgtelėję vaikai kenčia dėl pėdų deformacijų, stuburo iškrypimų, netaisyklingos laikysenos. Tai lemia informacinių technologijų proveržis, nuolatinis žvilgčiojimas į mobilųjį telefoną, taip iškreipiama laikysena, tenka per didelė apkrova kaklui. Netaisyklingas sėdėjimas, per sunkios kuprinės – taip pat rizikos veiksniai. Jei gimęs vaikas turi žemą raumenų tonusą, gali būti, jog ateityje turės problemų dėl kreivų pėdučių, stuburo. Viskas prasideda dar nuo kūdikystės.

Suaugusiųjų sveikatos priešas  – sėdimas darbas prie kompiuterio. Tad labai svarbu daryti pertraukas ir būti fiziškai aktyviems laisvu metu. Įtempta pečių juosta, kaklas – vienos iš dažniausių probleminių vietų. Taip pat kreipiasi daug gamybininkų, kurių darbas yra vienas ir tas pats veiksmas, tad įsitempia kažkuris raumuo, atsiranda skausmas…

– Kokios galimybės pacientams gauti procedūrų ligoninėje?

– Skiriama po 5 mankštas, 5 masažus ir 5 fizioterapines procedūras. Tačiau jei norite išlikti sveiki ir žvalūs, to tikrai nepakanka. Sportuoti reikia žymiai dažniau. Judėjimas yra pats geriausias vaistas, tad visus raginu įsilieti į aktyvaus gyvenimo būdo šalininkų gretas.

Svajoja apie… baseiną

– Ar įžvelgiate kineziterapijos paslaugų plėtros galimybių Gargždų ligoninėje?

– Mes įžvelgiame. Labai norėtume erdvesnių patalpų, kad galėtume priimti daugiau pacientų, nes visiems nepatinka laukti eilėse. Be to, mums labai trūksta baseino, vandens procedūrų, kurios yra nepamainomos, kai žmogui, pavyzdžiui, tenka mokytis iš naujo vaikščioti. Būtų galima įrengti vertikalią vonią ar nediduką baseiną. Po pečių, alkūnių traumų labai veiksmingos procedūros vandenyje. Tačiau, žinoma, viskas atsiremia į finansus.

– Ar po įtemptos darbo dienos randate laiko sau?

– Taip. Sportuoju kiekvieną dieną. Lankau uostamiesčio sporto klube įvairias treniruotes. Prisipažinsiu, kartais po darbo jaučiuosi išsekusi, regis, niekur nebesinori eiti. Tačiau susiimu ir nueinu į sporto salę, o ten energijos atsiranda savaime, užsiveda vidinis varikliukas. Fizinis aktyvumas padeda susigrąžinti dvasinę ramybę. Be to, būna, jog nuo masažavimo ima skaudėti rankos, tad jas man lygiai taip pat svarbu prižiūrėti, treniruoti.

– Gerą savijautą garantuoja ne tik sportas, bet ir mityba. Turite patarimų iš asmeninės patirties?

– Taip. Man nereikia nei saldainių, nei sausainių, vengiu besaikio cukraus vartojimo. Raginu atsisakyti ar bent jau sumažinti miltinių patiekalų valgymą. Derinkite maistą. Mėsą valgykite tik su daržovėmis, atsisakykite padažų. Svarbiausia, kuo daugiau daržovių!

Agnė ADOMAITĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių