Kisinių kapinaitės – ypatinga vieta pamokai
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos trečiokams (vienuoliktokams) buvo pasiūlyta pamoką mokykloje iškeisti į edukacinę išvyką! Kadangi ruošdama interviu su etnologu Helmutu Lotužiu vasarą lankiausi evangelikų liuteronų Kisinių etnografinėse kapinėse, pasikalbėjusi su lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojomis Zofija Vaitkuviene, Ingrida Jančauskiene sulaukiau palaikymo ir paramos.
Saugiai važiuodami mokykliniu autobusu, jau kalbėjomės, kad gimtąjį kraštą svarbu pažinti kaip ir savo šeimos šaknis. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja priminė, kad dabar mokomės apie renesansą, o viena reikšmingų idėjų – protestantizmo skatinimas vartoti gimtąją kalbą, kurią ypač išsaugo spausdintas žodis. Istorijos mokytoja kalbėjo, kad Dovilai, Kisiniai – buvusios Mažosios Lietuvos teritorijos, o kitų metų sausio 15 d. minėsime šimtmetį, kai Mažoji Lietuva buvo prijungta prie Didžiosios. Gimtosios kalbos mokytojai pasiteiravus, kokia rašytoja aktyviai dirbo, stengėsi, kad abi Lietuvos susijungtų, gimnazistai gana greitai atsakė, kad Ieva Simonaitytė – jos atminimui skirti 2022 m.
Net nepajutome, kaip atriedėjome prie Kisinių kaimo kapinių, kur mokytojos mus paskatino pagalvoti, kaip svarbu atsiminti išėjusiuosius, jų gražius darbus. Net yra senųjų religijų tyrinėtojų pastebėjimų, jog stiprios tik tos tautos, kurios deramai gerbia mirusiuosius.
Pirmiausia stabtelėjome prie itin svarbios kapavietės. Čia kartu su žmona ilsisi Joahimas Ferdinandas Kelkis (1801 m. birželio 10 d. Piktupėnai – 1877 m. vasario 19 d. Kisiniai). Tai Mažosios Lietuvos pedagogas, poetas, spaudos ir raštijos darbuotojas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų. Kretingalėje jis mokytojavo, buvo įsteigęs parengiamuosius kursus mokytojams. 10 paskutiniųjų metų praleido Kisiniuose, pas dukrą Dėringių šeimoje. Dar labai gražus faktas, kad J. F. Kelkis, pats būdamas vokiečių kilmės, rūpinosi, kad germanizacijos metais lietuvininkai kalbėtų lietuviškai, kad bažnyčioje galėtų melstis gimtąja kalba. Mokytoja Z. Vaitkuvienė pasigėrėjo, kaip kitatautis pagarbiai, atsakingai elgėsi toje vietoje, kur gyvena. Ji priminė, kad Dovilų etninės kultūros centro iniciatyva Klaipėdos rajono savivaldybė yra įsteigusi J. F. Kelkio vardo Jaunojo publicisto premiją, šiemet rašinių konkursas ir nominantai buvo paskelbti pirmąkart. Lituanistė paragino trečiokus minėtam konkursui, kurio premija yra 500 eurų, rašyti publicistinius straipsnius, kad gimnazistai ugdytųsi pilietiškumą, kritinį mąstymą, mokytųsi kultūringai išsakyti nuomonę, domėtųsi krašto istorija.
Šalia lietuvių periodinės spaudos pradininko J. F. Kelkio ilsisi ir kitas labai svarbus mūsų istorijai, pasipriešinimui prieš Rusijos carizmo režimą žmogus. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Gelgaudų atstovas Antanas Gelgaudas. Mokytoja I. Jančauskienė papasakojo, kad jis – 1831 m. vyriausias sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas. Istorijos mokytoja paminėjo įdomų faktą – A. Gelgaudas palaikė Napoleoną I: 1812 m. savo lėšomis suformavo pėstininkų pulką, norėdamas padėti sutriuškinti carinės Rusijos kariuomenę. Už nuopelnus prancūzų kariuomenei suteiktas pulkininko laipsnis. Vėliau karvedys stojo į Lenkijos kunigaikštystės karinę tarnybą. Išgirdome, jog po pralaimėjimų pasitraukdami sukilėliai perėjo Prūsijos sieną ir Dovilų seniūnijoje A. Gelgaudą nušovė, todėl palaidotas Kisinių kapinėse.
Vėliau aptvarkėme kapinaites, uždegėme žvakutes, taip pagerbdami Klaipėdos krašto šviesuolius. Juk jų kilnūs, prasmingi darbai gali įkvėpti ir šiandienos žmogų! Apžiūrėję kitų antkapių, kapinių vartų užrašus, pagalvojome – vieta ypatinga unikalia Mažosios Lietuvos istorija, o juk visai čia pat gyvendami galėjome apie ją ir nesužinoti, jei nebūtume pamoką iškeitę į edukacinę išvyką.
Dar norisi priminti labai svarbų faktą, kad Dovilų etninės kultūros centro kolektyvo pastangomis ir atkakliu darbu į Nematerialaus vertybių sąvadą šiemet įtraukta pirmoji Klaipėdos rajono vertybė – savo tradicijas ir autentiškumą turinti Kisinių kapinių šventės tradicija.
Kapinių šventė Kisiniuose, Klaipėdos r., yra XIX a. siekianti tradicija, skirta prisiminti tais metais mirusius žmones ir čia palaidotus krašto istorijai svarbius asmenis. Viena iš paskutinį birželio sekmadienį vykstančios šventės dalių – pamaldos, po kurių dalyviai kviečiami į vaišes Lotužių šeimos sodyboje.
Tai yra Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio ir kultūros paveldo tradicija, atspindinti žmonių pasaulėjautą, mirusiųjų minėjimo, bendrystės puoselėjimo papročius, skatinanti išsaugoti būdingą vietos architektūrą, kraštovaizdį, muzikinį ir kulinarinį paveldą.
Danielė DOMEIKYTĖ, IIIb kl. gimnazistė, J. F. Kelkio vardo Jaunojo publicisto premijos laureatė, Zofija VAITKUVIENĖ, gimnazijos mokytoja
Augustės PETREIKYTĖS, IIIa kl., nuotr.
1 Komentaras
Pamokos ypatingoje vietoje tęstinumui su linkėjimais toliau domėtis savo krašto istorija:
KISINIŲ KAPINIŲ ŠVENTĖ (DVD)
Klaipėdos krašto etnokonfesinis paveldas
1. Klaipėdos krašto etnokonfesinė istorija
Klaipėdos universiteto doc. dr. Silva Pocytė
https://www.youtube.com/watch?v=QCOh_Fvigcg
2. Įrašai ir epitafijos
Klaipėdos universiteto doc. dr. Asta Balčiūnienė
https://www.youtube.com/watch?v=GsnkN4mlefg
3. Augmenijos įvairovė
Klaipėdos universiteto doc. dr. Rita Nekrošienė
https://www.youtube.com/watch?v=eqckVl8ErTc
4. Metalo apdirbimo tradicijos
Klaipėdos kalvystės muziejaus įkūrėjas Dionizas Varkalis
https://www.youtube.com/watch?v=jNa4wZr_DS0
5. Kapinių šventės prasmė
Dovilų ir Plikių evangelikų liuteronų parapijos klebonas Liudvikas FetingisLiuteronų kunigas Remigijus Šemeklis
https://www.youtube.com/watch?v=sf_D3Xqf5Xc
6. Atmintis
Helmutas Lotužis
https://www.youtube.com/watch?v=eVd0sYHB7D8
Projekto rėmėjai – Klaipėdos rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba
Projekto partneriai – Klaipėdos universitetas, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, JTO „Fenomen“
Projekto iniciatorius ir vykdytojas – Biudžetinė įstaiga Dovilų etninės kultūros centras
Direktorė Lilija Kerpienė
2008 m. Kisinių kapinių šventė įtraukta į „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą“.
Ekspedicijose dalyvavo ir parengė informaciją: Helmutas Lotužis, Jolita Vozgirdienė, Lilija Kerpienė, Jonas Tilvikas, Irena Jonikaitė, Donatas Bielkauskas.
Vertėja – Klaipėdos universiteto doc. dr. Eglė Bukantytė
Informacijos korektorė – Irena Jonikaitė
Dizaineris – Gediminas „Skrandis“ Banaitis
Operatorius (5–6), bepilotės skraidyklės operatorius (3) – Valdas Ramanauskas
Mikrofono operatorius (2–3) – Kristijonas Lučinskas
Projekto vadovas, operatorius (1–6), vaizdo montuotojas, muzikos ir fotografijų autorius, garso operatorius ir korektorius – Donatas Bielkauskas