Kitokie vaikai mokykloje: mylimi ir ugdomi

Rugsėjo pirmąją į Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos specialiąsias lavinamąsias klases susirinks 11 moksleivių iš įvairių rajono seniūnijų. Skaudžios lemties palytėti vaikai čia ugdomi, integruojami ne tik į mokyklos bendruomenę. Specialiosios lavinamosios klasės taip pat yra Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje.

Atveža autobusiukas

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos specialiųjų lavinamųjų klasių mokytojos Dalia Puškorienė ir Ieva Laurinavičienė, šventine simbolika pažymėjusios mokyklines lentas, laukia po vasaros atostogų sugrįžtančių savo mokinių. Intelekto, judesio, padėties ir kitų sutrikimų varginamiems vaikams reikia didesnės pagalbos, rūpesčio nei sveikiesiems. Taigi šioms mokytojoms, turinčioms ir specialiosios pedagogės, logopedės kvalifikaciją, dirbančioms šį darbą daugiau nei 30 metų, padeda 5 mokytojų padėjėjos. Jais rūpinasi ir Sveikatos biuro specialistė, psichologė. Su jais dirba muzikos, tikybos, technologijų mokytojai, o turintiesiems fizinę negalią pagalbą teikia kineziterapeutė.

„Čia vaikai praleidžia didžiąją dienos dalį, – pasakojo „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Petrošienė. – Rytą mokyklinis autobusas juos atveža iš Endriejavo, Antkopčio, Vėžaičių, Dovilų ir Gargždų. Vakare parveža namo.“

Pusryčiai ir pietūs – už simbolinę kainą, popamokinė veikla –

nemokama. Po pamokų su vaikais dirba mokytojų padėjėjai – maitina, keičia sauskelnes.

Pasak V. Petrošienės, čia vaikai saugūs, prižiūrimi, ugdomi ir mylimi. „Tegul tėvai, auginantys sunkios negalios vaikus, nebijo leisti jų į ugdymo įstaigą“, – drąsino pedagogė.

Tikroji integracija

Specialiosios lavinamosios klasės šioje mokykloje atsirado prieš 4 metus, perkėlus iš ugdymo įstaigos „Naminukas“. Pirmame aukšte įrengtos jaukios klasės ir poilsio kambarys. Atskiras įėjimas, specialus įvažiavimas: juk kai kurie juda invalido vežimėlio dėka. Atskiras uždaras kiemelis, kuriame šie vaikai ilsisi, žaidžia.

V. Petrošienė neslėpė, jog iš pradžių baiminosi, kaip neįgaliuosius priims kiti mokiniai. „Reikėjo paruošiamojo darbo: prašiau klasių vadovų, kad pasikalbėtų su ugdytiniais apie kitokius vaikus“, – pasakojo ji.

„Ir niekas iš šių vaikų nesišaipo. Iš pradžių tik domėjosi jais“, – pasakojo I. Laurinavičienė. Mokytojos akcentavo, jog čia tikroji integracija: jie gyvena mokinių bendruomenėje. „Darome viską, ką daro pradinukai. Dalyvaujame visose kūrybinėse-meninėse akcijose, pavyzdžiui, kūrėme tolerancijos gėlę. Dalyvaujame visuose mokyklos renginiuose. Bendrojo lavinimo klasių mokiniai ateina pas mus atlikti socialinę veiklą, dažniausiai žaidžia, piešia su vaikais, – pasakojo D. Puškorienė. –

Bet mes stengiamės integruotis ne tik mokykloje.“

Kokia įsimintina buvusi kelionė šį pavasarį į neįgaliųjų saviraiškos festivalį Klaipėdoje. „Mūsų vaikams scenoje dainuoti padėjo bendrojo lavinimo klasių mokiniai“, – kalbėjo mokytojos, dainavusios kartu. Šie vaikai buvo pakviesti į sūpynių neįgaliesiems miesto parke atidarymą. Mokslo metais šie mokiniai porą kartų išvyksta į ekskursijas, o dar tradicinės išvykos į kalėdinį spektaklį…

Specialiąsias lavinamąsias klases lanko sunkią negalią turintys vaikai nuo 7 iki 21 metų. Pavasarį jau atsisveikino trys, baigę socialinių įgūdžių programą. Dabar mokysis 11 mokinių, nors yra 16 vietų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių