• 18 rugsėjo, 2021
|

Klaipėdoje praūžė Mažosios Lietuvos etnodienos

Jūros švente liepos renginiai uostamiestyje nesibaigė: paskutinę mėnesio savaitę įvyko Mažosios Lietuvos etnodienos, organizuojamos 30-metį mininčio Klaipėdos etnokultūros centro. Senamiesčio erdvėse lankytojai galėjo susipažinti su krašto tradicijomis ir jas kurti.

Liepos 26-30 d. Mažosios Lietuvos etnodienos sukvietė uostamiesčio gyventojus ir svečius į diskusijas, mokymus, koncertus, žaidimus ir kitas veiklas, atskleidžiančias regiono ypatybes ir paveldą. Žiūrovai ne tik klausėsi krašto dainų, pokalbių apie tradicinę aprangą, valgius, tarmę, nematerialaus kultūro paveldo vertybes, bet ir patys dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, žaidimuose, mokėsi amatų. Parodose buvo pristatomi meistro Antano Butkaus muzikos instrumentai, XVI–XIX a. buitinės keramikos rekonstrukcijos, austos prijuostės, tautiniai kostiumai – delmonai. Juos lankytojai galėjo pasiuvinėti ir patys.

Etnodienose  dalyvavo ir „Aušrinės“  ansamblis iš Juodkrantės

Apie kraštą – lėtai ir ramiai

Kaip teigia Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė, įstaigos 30-mečio fone surengtas renginys ypatingas tuo, kad net 5 dienos iš eilės skirtos vien Mažajai Lietuvai. „Tarptautiniuose festivaliuose ar kitose šventėse, kurios trunka kelias dienas, dažniausiai būdavo arba atskiri renginiai, arba viena diena, kuri skiriama šiam kraštui. Šį kartą mes tiesiog nutarėme lėtai, ramiai susipažinti giliau su Mažosios Lietuvos reiškiniais“, – sako N. Sliužinskienė.

Jau pirmąjį šventinės savaitės vakarą buvo nenumatytų, bet malonių posūkių – sulaukta Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio vizito. „Visiškai netikėtai mus aplankė, tiesiog atostogaudamas su žmona praėjo pro šalį, užsuko į renginius ir buvo pakviestas į sceną mušti Mažosios Lietuvos būgno, ir jam visai neprastai pasisekė“, – pasakoja Klaipėdos etnokultūros centro direktorė.

Šventė pasižymėjo regiono folkloro kolektyvų, muzikinių projektų gausa ir išskirtiniu naujų bei tradicinių garsų maišymusi. „Tokiame renginyje matome ir girdime ne tik tradicinį atlikimą, bet ir improvizacijas su įvairiais tiek klasikinės muzikos, tiek kitokiais atlikėjais“, – pažymi N. Sliužinskienė.

Atstovavo ir Priekulei

Tarp folkloro ansamblių, pasirodžiusių renginyje, buvo ir kolektyvas iš Priekulės – „Vėlingis“. Jo vadovė Rūta Vildžiūnienė teigia, kad dalyvavimas Mažosios Lietuvos etnodienose ypatingas ne tik todėl, kad tai graži idėja, bet tai ir galimybė koncertuoti Klaipėdoje: „Ten ne taip dažnai mes užsukame.“

Kalbėdama apie krašto sąskambius, kuriuos siekė į renginį įnešti „Vėlingis“, kolektyvo vadovė išskiria intymumą, lyriškumą ir švelnumą. „Tai vienbalsis dainavimas, tai gražaus, švelnaus dainavimo tradicija. Net žmonės, kurie turi mažai etninės kultūros patirties, man sako: tai lietuviškos dainos. Ta Mažosios Lietuvos kultūra iš tiesų yra tikroji, senoji“, – dėsto R. Vildžiūnienė.

Globalizacijos, vartotojiškumo paveiktame pasaulyje, anot ansamblio vadovės, šventės kaip ši primena tradicijų svarbą, tokias vertybes kaip vienybė, įvairovė ir autentiškumas. „Etninėje kultūroje kiekvienas dalyvavo, buvo sudedamoji dalis. Kiekvienas galėjo dainuoti, nebuvo nedainuojančių, nešokančių. Visa tai yra praėję. Toje praėjusioje kultūroje visi dalyvavo. Tą kūrybiškumą, kuris dabar keliamas į padanges, mes labai mažai išnaudojame. O senojoje tradicijoje jis klestėjo“, – sako R. Vildžiūnienė.

Deividas KUBIKIS
Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių