Klaipėdos miestas kapines numatė rajone
Klaipėdos miesto kapinių infrastruktūros turėtų užtekti tik iki 2022 metų. Dėl to intensyviai vyksta naujų kapinių žvalgytuvės. Jau numatytos trys galimos kapinių kūrimo vietos Klaipėdos rajone: dvi Kretingalės miestelio apylinkėse ir viena Kiškėnų kaime. Jei planams bus pritarta, pro Kretingalės seniūnijos langus bus matyti amžinojo poilsio vieta.
Nusitaikė Kretingalės, Kiškėnų pusėn
Pristatyti Klaipėdos miesto užmojų dar sausio 31 d. į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdį buvo atvykęs uostamiesčio Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Jis patikino, kad pagal dabartinius laidojimo tempus ir tradicijas vietos užteks tik iki 2022 metų. Klaipėdos miesto savivaldybė parengė kapinių plėtros galimybių studiją. Pačiame Klaipėdos mieste nėra tinkamos vietos naujų kapinių kūrimui, esamų plėsti taip pat nebegalima. Atstumas iki kapinių nuo miesto pageidautinas iki 8 km ir pačios kapinės negali būti mažesnės nei 40 ha. Įvertinus esamą situaciją, atlikus įvairius tyrimus, tinkamos išskirtos trys vietos: dvi Kretingalės miestelio apylinkėse ir Kiškėnų kaime. Dviejų vietų preliminarus plotas – apie 80 ha – tenkintų Klaipėdos miesto laidojimo vietų poreikį iki 2050 m.
UAB „Urbanistika“ parengtą galimybių studiją rajono Savivaldybės tarybos nariams pristatė architektė Lina Panavaitė. Rajono Savivaldybės tarybos nariai prašė jos detalizuoti numatytas teritorijas, su kiek sklypų jos ribojasi ir pan. Tačiau iš Vilniaus atvykusi architektė sunkiai gaudėsi rajono apylinkėse. Tarybos narys Algirdas Liaudanskis teiravosi, kodėl negalima plėsti Lėbartų kapinių. „Plotas turi užimti iki 40 ha, o Lėbartų yra apie 60 ha. Įstatyminė bazė neleidžia“, – argumentavo S. Budinas.
Įžvelgė prasilenkimą su etika
Tarybos narys Egidijus Skarbalius atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos politikai yra priekaištavę dėl uostamiesčio darželius, mokyklas lankančių rajono vaikų. Tačiau rajono Savivaldybė už tai moka. Be to, jei rajono vaikai nelankytų uostamiesčio švietimo įstaigų, bent dvi tektų uždaryti. „Šiukšlės jau mūsų teritorijoje, vandens valymo įrenginiai taip pat. Dabar kapinės. Ar neprasilenkiama su etika? Nereikėjo pirmiausia mūsų atsiklausti ir tik po to daryti žvalgytuves?“ – viešai klausė E. Skarbalius. Tarybos narys Vaclovas Macijauskas taip pat akcentavo, jog turėtų būti kitokia proceso seka: „Pirmiausia pats Klaipėdos rajonas, gavęs prašymą, turėtų ieškoti tokio sklypo kaip teritorijos šeimininkai. Po to vyktų derinimas, turime ieškoti bendrų sąlyčio taškų, bendradarbiavimas yra neišvengiamas.“
Klaipėdos miesto administracijos direktorius S. Budinas atsakydamas pabrėžė, jog miestas nėra izoliuotas, kiekvieną rytą į Klaipėdą atvažiuoja 16 tūkst. žmonių, kurie veža vaikus į darželius, mokyklas, patys vyksta į darbą. „Reikėtų būti labiau globaliems ir žiūrėti ne tik savo daržo tvoros, kiemo. Pasaulis vis globalesnis, tad išties būtina bendradarbiauti, nes gyventojai tiek mieste, tiek už miesto ribų turi vienodus poreikius. Klaipėdos rajono savivaldybė už savo lėšas turbūt tos galimybių studijos nebūtų rengusi. Kita vertus, buvo pasamdyta pakankamai profesionali kompanija, kuri laimėjo konkursą. Ar rajono Savivaldybė būtų juos pasamdžiusi, ar mes, juk studijos išvados tai būtų vienodos: tinkamiausios minėtos trys vietos“, – apibendrino S. Budinas.
Dėl žemių – derybos su savininkais
Tarybos narys Martynas Pocius domėjosi, ar planai derinti su žemių savininkais, juk neatmestina, kad žmonės tose vietose gal ir namus ketino statyti ir kt. „Žemėnauda buvo nagrinėta, dabar šios teritorijos naudojamos kaip žemės ūkio“, – informavo L. Panavaitė. Klaipėdos miesto administracijos direktorius S. Budinas patikino, jei miestas išpirks žemę iš žmogaus, tai patys gyventojai pasiskaičiuos, kokia nauda jiems iš žemės ūkio toje teritorijoje. Galbūt jam daug kartų bus naudingiau parduoti miestui. Viskas – derybų klausimas.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariai, atsižvelgdami į pateiktą informaciją dėl Klaipėdos miesto kapinių plėtros Klaipėdos rajono teritorijoje, pritarė protokoliniam pavedimui: vykdant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo proceso visuomenės pasiūlymų nagrinėjimo procedūras pavesti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti papildomą Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studijos nagrinėjimą, pakviečiant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius, atsakingus Savivaldybės administracijos specialistus, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovus ir galimybių studijos rengėjus, bei pateikti siūlymus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai iki 2019 m. gegužės 1 d.
KOMENTARAS
Kretingalės seniūnijos seniūnas Žygintas NARMONTAS: „Su manimi asmeniškai klaipėdiškiai dėl kapinių plėtros nekalbėjo. Tačiau jų numatyta teritorija, kuri yra pravažiavus Dangės upės tiltą ir pakilus į kalnelį po kaire, manau, nėra tinkamas variantas. Dešinėje pusėje yra slėnis, kuris skirtas visuomenės poreikiams, su bendruomene esame ten numatę laisvalaikio praleidimo vietą. O kitoje pusėje būtų kapinės – nedera. Geriau tuomet būtų pasirinkta teritorija prie geležinkelio, kur nieko nesame suplanavę, atsirastų ir papildomas susisiekimas su Klaipėda. Įžvelkime gerąsias puses.“
